Gotų priešistorė prasidėjo aštuntojo ir devintojo dešimtmečio sandūroje, kai buvo pradėta kalbėti apie naujo muzikinio stiliaus užuomazgas, kuriam vėliau buvo sugalvotas pavadinimas – “gotika”, tuo išvedant paraleles su literatūros ir architektūros stiliumi. Dar po dešimties metų kultūros tyrinėtojai jau turėjo pripažinti, kad visuomenėje atsirado visiškai nauja gotikinė subkultūra, apimanti ne tik muziką, bet ir filosofiją, gyvenimo būdą, įvaizdį, netgi kitokį požiūrį į seksą ar alkoholinius gėrimus. Susiskaidžiusi į daugybę porūšių, skirtingų muzikinių ar įvaizdžio išraiškos formų, gotikinė subkultūra tapo kultūriniu reiškiniu, apie kurį Vakaruose jau yra parašyta daugybė knygų ir net mokslinių disertacijų.
Gotikinė muzika dabar yra tik viena iš gotų subkultūros dalių, tačiau būtent nuo jos ir prasidėjo gotikinis judėjimas.
Gotikinės muzikos ištakomis yra laikomas aštuntojo dešimtmečio pabaigoje atsiradęs post-punk judėjimas. Gana greitai po šio muzikinio ir ideologinio stiliaus atsiradimo Didžiojoje Britanijoje susiformavo ir atskira pakraipa, kuri vėliau buvo pavadinta dark punk. Šios stiliaus grupės (BAUHAUS, “SIOUXSIE & THE BANSHEES, JOY DIVISION pankrokui suteikė kur kas niūresnį skambesį, o pankišką nihilizmą pakeitė dekadansiškomis nuotaikomis. Ankstyvieji gotai perėmė kai kuriuos pankų įvaizdžio elementus, tačiau pritaikė juos savaip –pavyzdžiui, skiauteres jie dažė juodai, o vietoje apdriskusių, suplyšusių pankų drabužių gotai ėmė rengtis juodai, tuo pabrėždami niūrų ir pesimistinį požiūrį į aplinkinį pasaulį.
Istorine gotikinės muzikos pradžia laikomi 1979 metai, kai grupė “Bauhaus” įrašė dainą „Bela Lugosi‘s Dead“. Ši daina buvo parašyta kaip pokštas ir buvo skirta Bela Lugosi, kultiniam aktoriui, kuris 1931 metais atliko Drakulos vaidmenį. Po to, kai daina kaip garso takelis pasirodė filme „The Hunger“ apie šiuolaikinius vampyrus, šis kūrinys tapo besikuriančios gotų subkultūros simboliu.
Pirmosios gotikinės grupės netrukus tapo daugelio žurnalistų straipsnių objektu. THE CURE, BAUHAUS netrukus tapo pasaulinėmis žvaigždėmis, o 1985 metų THE SISTERS OF MERCY albumas „First And Last And Always“ iki šiol yra laikomas vienu iš labiausiai pavykusiu gotikinio roko pavyzdžiu.
Nuo devintojo dešimtmečio vidurio pakilo antroji gotikinės kultūros banga – grupės LONDON AFTER MIDNIGHT, ROSSETA STONE, MEPHISTO WALTZ kūrė gotikinį roką, tuo pačiu metu atsirado ir daugybė menininkų, kurie gotikinės subkultūros idėjas mėgino perkelti į kitas meno rūšis – taip išgarsėjo dailininkas H.R.Giger ar rašytoja Anne Rice. Būtent nuo devintojo dešimtmečio vidurio iki dešimtojo pradžios susiformavo visas gotikinės kultūros pagrindas. Vėliau gotikinė muzikinė kultūra, anksčiau buvusi gana vientisa, ėmė smarkiai skaidytis į įvairius stilius, kol galiausiai kultūrologai netgi ėmė teigti, jog dabar reikėtų jau kalbėti ne apie gotikinę kultūrą, o apie „tamsiąją sceną“, nes pats terminas „gotika“ jau tampa per siauras.
Dabar gotika apima itin platų spektrą muzikinių stilių – tai ir tradicinis gotikinis rokas, ir gotikinis metalas, ir neofolk, ir industrial, ir tamsi šokių muzika, ir electro-pop, ir ethereal – subkultūrai dažniausiai priskiriama visa muzika, kuri savyje turi tamsų, mistišką užtaisą. Kai kas gotikinei subkultūrai priskiria net tokius atlikėjus kaip MARILYN MANSON, o Nickas Cave’as ar DEPECHE MODE gotų tarpe taip pat yra didžiai gerbiami atlikėjai.
Visų gotų pasaulėžiūrą pagal vieną standartą yra neįmanoma, tačiau galima teigti, kad visiems gotams yra bendras liūdnas, “tamsus” pasaulio supratimas. Gotai atsisako stereotipų, nepripažįsta priimtų visuomenės elgesio normų, idealizuoja dekadanso filosofiją, o “romantiškoji gotų pakraipa” idealų ieško Renesanso, Baroko ar Viduramžių kultūroje ir estetikoje.
Tačiau visi šie gotų pasaulėžiūros bruožai, susiformavę dar nuo aštuntojo dešimtmečio pradžios, pastaruoju metu, plečiantis ir pačiai gotikinei scenai, keičiasi. Pavyzdžiui, neofolk pasaulėvaizdis artimas pagoniškosioms tradicijoms, o industrial gerbėjai labiau linksta į kibernetinį pasaulio suvokimą, virtualios realybės kultūrą.
Lengviausia gotus atpažinti pagal jų įvaizdį, kuris yra viena iš pagrindinių gotikinės subkultūros dalių. Kas yra gotikinis įvaizdis, galima lengvai suprasti nuvažiavus į bet kurį Vakarų gotikos festivalį. Vaizdas juose dažniausiai kiek primena savotišką makabrišką festivalį – beveik visi gotai būna apsirengę juodais drabužiais, daugelis iš jų ryškiai ir efektingai nsuigrimavę.
“Istoriniai” korsetai, Viduramžių, Baroko stiliaus drabužiai, juodi apsiaustai, odiniai lietpalčiai, fetišistinio stiliaus odiniai drabužiai, vėduoklės, – visa tai tik maža gotikinio įvaizdžio dalis.
Gotikinių drabužių įprastinėse parduotuvėse rasti beveik neįmanoma, tačiau tam yra skirta tūkstančiai interneto puslapių, o Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje net yra didžiulės specializuotos firmos, kurios siuva drabužius specialiai gotams. Žymiausios iš jų – “Tiger”, “Black Rose”.
Beje, gotai su pasididžiavimu sako, kad būtent jie šiuolaikinėje visuomenėje išpopuliarino ir pavertė estetikos dalimi auskarų vėrimąsi į įvairias kūno vietas (body piercing). Teigiama, kad ankstyvieji gotai daug laiko leido sadomazochsitiniuose klubuose, iš ten į visuomenę su gotų pagalba ir atkeliavo auskarų vėrimasis, kurį dabar renkasi daug jaunuolių, net nežinodami, kad tai – gotų subkultūros dalis.
Gotikinė kultūra per pastaruosius dešimtmečius taip išsiplėtė, kad jau sunkiai įmanoma kalbėti apie bendrą gotikinę kultūrą – įvairūs gotai skiriasi savo įvaizdžiu, klausoma muzika, ideologija ir festivaliais, kuriuose lankosi.
Komentarai