Praėjusį šeštadienį mus aplankė vienas garsiausių Pranzūzijos elektroninės muzikos prodiuserių Alex Gopher. Jis sugrojo išskirtinį dj setą vakarėlyje “Paris – Vilnius”, Forum Palace klube “Galaxy”. Susitikome ir paklausėme jo, kuo šiuo metu užsiima, kas įdomaus vyksta jo gimtosios šalies muzikinėje scenoje ir dar šio bei to.
Alexai, tu geriausiai žinomas kaip prodiuseris, Kada pradėjai didžėjauti? Ar tau tai patinka? Gal plokštelių grojimas yra tik viena tavo muzikos populiarinimo priemonių
Iš pradžių gal tai buvo tik vienas būdų populiarinti savo muziką, nors man ši veikla niekada nebuvo vien reklamos ir “promo” įrankis. Dėl to, kad esu elektroninės muzikos prodiuseris nemaža dalis žmonių manė ir tebemano, kad aš dar ir didžėjus, nes tai savotiška klišė. Iš pradžių tai buvo tikras košmaras – turėjau daryti tai, ko niekada nedariau, dirbti ne savo darbą. Tačiau laikui bėgant aš visko išmokau. Dabar tai yra ir malonumas, ir papildomas uždarbis, ir galimybė populiarinti savo muziką. Bet didžėjavimas tikrai nėra vien “promo” veikla. Pavyzdžiui, šiuo metu aš nereklamuoju jokio savo naujo darbo – tiesiog groju plokšteles ir suteikiu žmonėms džiaugsmo. Smagus, “cool” užsiėmimas. Kažkas užsinori išgirsti mano grojamą muziką, ir aš sakau, “Taip.”. Be to, tai yra puiki galimybė aplankyti įvairias šalis. Šiandien mes turime galimybę aplankyti Vilnių, kuriame, kaip ir kitose panašiose vietose, kitu atveju nebūtume atsidūrę.
Alex Gopher žinomas kaip “deep” ir “spacy” skambėsio meistras bei kaip pakankamai lėto tempo muzikos kūrėjas. Kokią muziką dažniausiai groji kaip didžėjus?
Dažniausiai groju “house”, kuri gerokai “stipresnė” už mano paties produkciją. “House” yra ta muzika, kurią man patinka girdėti klubuose ir vakarėliuose. Tai gan keista – esu didelis muzikos skirtos grynai šokiams fanas, tačiau žinau, kad nesu pats geriausias tokios muzikos kūrėjas… Todėl didžėjavimas man yra galimybė būti šokių muzikos dalimi, taip pat galimybė būti universaliu – vienokią muziką kuriu, kitokią grojų klubuose ir vakarėliuose.
Ar tavo polinkis į lėtesnio tempo, nevisada šokiams tinkamą muziką susijęs su ankstesne muzikine patirtimi? Žinau, kad muzikinę karjerą pradėjai kaip roko muzikantas, o ne elektroninės muzikos kūrėjas. Papasakok, kaip ir kada įvyko šis pasikeitimas.
Kai mes dar buvome paaugliai ir kūrėme roko muziką, buvo labai sunku išleisti ją tokioje šalyje kaip Prancūzija. Laikais, kai roko muzika buvo didelių įrašų studijų ir leidybinių kompanijų reikalas, niekam nerūpėjo leisti prancūzišką roko muziką, o tuo labiau įdainuotą angliškai. Buvo tikrai sudėtinga, beveik neįmanoma. Ir kai atsirado pirmieji sempleriai, mes atradome visai naują priemonę, naują įrankį, buvome sužavėti, “O, tai kažkas naujo, nauja galimybė, tai lengviau prieinama ir daug labiau demokratiška.” Naujos technologijos leido pigiai kurti aukštos kokybės muziką, muziką, kuri neskambėjo kaip “demo” įrašas. Ir nors mes praradome gyvo grojimo, grojimo kartu malonumą, atradome džiaugsmą dalyvauti procese, kai viename mažame kambarėlyje tik kompiuterio, semplerio, dar kelių elektroninių prietaisų ir kelių įrašų pagalba gimsta ir auga visai nauja muzika.
Iš pradžių tai buvo tikra magija. “Aš galiu tai daryti, galiu kurti, man užtenka tik šių kelių elektroninių daikčiukų!” Reikėjo turėti tik kelis prietaisus ir naujų idėjų. Pastarasis faktorius net svarbesnis – pirmą kartą pagrindiniu įrankiu tapo naujos idėjos, nereikėjo prieš tai išmokti kažkokios atlikimo technikos. Net jei tu nemoki dainuoti ar groti, išmokti naudotis kompiuteriu ir sempleriu taip paprasta. Panašu į “Game Boy” – kiekvienas vaikas tai gali lengvai įvaldyti.
Kita vertus, vienas išskirtinių elektroninės Alex Gopher muzikos bruožų yra gyvas skambesys, kas yra akivaizdžiai susiję su ankstesne tavo muzikine patirtimi, sugebėjimu groti net keliais muzikos instrumentais.
Žinoma, aš net savotiškai didžiuojuosi tuom – savo sugebėjimu naudoti ir originaliai suderinti tiek įprastinius muzikinius instrumentus, tiek ir naujausią elektroninę įrangą. Kita vertus, labai žaviuosi jaunais gabiais prodiuseriais, kurie naudoja išskirtinai elektroninę įrangą grynai elektroninės muzikos kūrimui.
Be to, mano ankstesnė muzikinė patirtis kaip tik dabar grįžta atgal tikraja savo forma – įrašinėju visiškai gyvą albumą su gitara, pianinu, mušamaisiais ir pan. Grynai klasikinės formos darbas, tikras roko albumas…
Ar tai bus naujas Alex Gopher albumas, ar šalutinis projektas?
Taip, tai bus Alex Gopher albumas. Šis albumas bus tikrų tikriausia klišė, bet aš manau, kad tai bus labiausiai “Gopheriškas” albumas iš visų iki šiol išleistų… Tai bus labiausiai “baltas” mano darbas, nes aš esu baltasis, europietis. Ir nors labai myliu “soul” ir “funk” muziką, šokių muziką ir visą su tuo susijusią kultūrą, tai nėra mano kultūra. Aš esu prancūzas, aš esu baltasis, visa tai manyje gyva ir tikra.
Tada logiška teigti, kad ankstesni tavo darbai, t.y. labiausiai tave ir išgarsinę elektroninės muzikos kūriniai, buvo visai ne “Gopheriški”…
Taip, sakyčiau, jie nėra visiškai “mano” dar ir dėl semplavimo. Mano supratimu, semplavimas yra bendra kūryba. Sempluoti kažkieno kūrybą reiškia bendradarbiauti. Todėl kai aš sempluoju Billie Holyday (“The Child” – Vidis), galutinis rezultatas yra tiek pat Billie Holiday, kiek ir Alex Gopher. Ji yra dalis stiprios tamsiaodžių kultūros, kuri su manimi neturi nieko bendro. Ir ne aš atlikau tą dainą, o Billie Holiday – tai bendradarbiavimas. Tas pats, kai sempluojama muzika – sempluoji tamsiaodžių muziką, darai tai, todėl kad myli šią muziką, nori padaryti kažką naujo su ja, nori pažinti kitas kultūras
Kita vertus, naujajame albume aš vis tiek būsiu ne iki galo “Gopheriškas”, nes dainuosiu angliškai, o aš nesu anglas… Ir tai lygiai tas pats, kaip su juodaodžiais. Aš myliu anglakalbių muzikinę kultūrą – britų ir amerikiečių muzikinę kultūrą, jaučiu stiprią jų įtaką. Todėl suprantama, kad naujame mano albume vis tiek skambės netipiškai prancūziška, nevisai “balta” muzika. Manau, tavo kultūra yra ne tai, kas tu esi, o tai, ką tu pažinai ir ko išmokai. Aš pažinau anglų ir amerikiečių muziką, jų kultūrą.
Bet ar įmanoma šiandieniniame pasaulyje sukurti kažką grynai prancūziško ar angliško, kažką iš esmės “gryno”?
Taip, tiesa, sunku, labai sunku…
Panašu, kad taip vadinama “prancūziška banga” arba “french sound” fenomenas jau nuėjo užmarštin. Ar ažiotažo, susijusio su šiandienine pranzūzų elktroninės muzikos scena, nebuvimas tarptautinėje muzikinėje spaudoje reiškia, kad Prancūzijoje nebevyksta nieko iš esmės naujo ir įdomaus?
Na, visų pirma, manau, kad kai prasidėjo visas “french sound” triukšmas, scena nebuvo geresnė nei dabar, tai tiesiog buvo nauja. Tuomet buvo daug gerų ir blogų dalykų, tačiau buvo tikrai pakankamai gerų dalykų, kad visa tai atrodytų kaip atskira nepriklausoma scena, kaip judėjimas. Šiai dienai mes nesame atradę naujų DAFT PUNK ar AIR, naujų talentų.
Į kuriuos iš šiandieninių Prancūzijos elektroninės muzikos kūrėjų siūlytumei atkreipti dėmesį? Kokios leidybinės firmos ar prodiuseriai, tavo manymu, dirba novatoriškai ir reprezentuoja visa, kas geriausia?
Taip, tai tiesa – Prancūzijoje jau kurį laiką neatsiranda naujų prodiuserių, kurie tikrai mus ir visus kitus sužavėtų bei nustebintų. Viską daro tie patys vyrukai. Mes seniai ir labai gerai juos visus pažįstame, tai skirtingi žmonės – AIR, DAFT PUNK, Gilb’r. Versatile Records, F Comm Records… Bet tikrai nei vieno naujo tokio pat lygio kūrėjo. Yra daug jaunų labai neblogų prodiuserių, tačiau nėra to, ką galėtume pavadinti “antrąja karta”.
“Antroji karta” yra David Guetta. Jis šiuo metu didelė žvaigždė. Nežinai?
Ne, nežinau… Kokią muziką jis groja?
Tai skamba kaip DAFT PUNK tik dar labiau komerciškai… Kaip DAFT PUNK tik su labai didele porcija “disco” prieskonių. Jis šiuo metu Prancūzijoje tikrų tikriausia žvaigždė.
Jis labiau žinomas kaip dj ar kaip prodiuseris?
Pirma išpopuliarėjo kaip dj, nes yra vieno garsiausių Paryžiaus klubų savininkas, bet neseniai jis pradėjo ir prodiusuoti. Jis naudoja įprastinius prancūziškūs “įrankius” – “disco” kilpas, galybę filtrų ir kuria dainas. Jis tiesiog naudojasi faktu, aplinkybe, kad neseniai buvusi pogrindyje prancūziška “house” muzika tapo “mainstream”, tikru pop fenomenu. Guetta kuria “french house” skambėsio pop dainas.
Tai ir yra naujoji karta. Tačiau visa tai nėra nauja, jokių pokyčių muzikoje – tas pats, ką prieš kelis metus darėme mes tik dar labiau komercializuota. Prieš penkis metus išgirdę kažką panašaus, mes sakėme, “O, geras!”. Dabar tai jau tiesiog banalu.
Ar pirmą kartą vieši Lietuvoje?
Taip.
Gal net labai akivaizdus ir banalus klausimas, bet ką žinai apie Lietuvą?
Buvau girdėjęs apie jūsų krepšinio komandą bei žinau liūdną Marie Trintignant ir Bertrand Cantat istoriją. Gėda prisipažinti, bet prieš vykdamas į Lietuvą, pirmą kartą atsiverčiau atlasą ir pasidomėjau, kas tai per šalis ir kokia jos istorija.
Ačiū už pokalbį. Gero jums vakarėlio! Ir “atiduodu” jus kitiems žurnalistams…
Tikiuosi, mano anglų kalba prieš televizijos kamerą taps sklandesnė…
Komentarai