Antony and the Johnsons – The Crying Light (Secretly Canadian, 2009)

Antony Hegarty visada buvo paslaptinga ir iki galo nesuprasta asmenybė, bet būtent tai yra priežastis, lemianti pavydėtiną šio JAV brito populiarumą: jis muzikuoja kartu su CocoRosie ir Björk, jo grupės albumas gauna Mercury Music Prize, jo įdainuotas kūrinys Pitchfork kritikų išrenkamas geriausiu 2008-ųjų singlu. Nepaisant to, Antony vis tiek išlieka ištikimas pesimizmui: naujausiame jo grupės Antony and the Johnsons albume The Crying Light apstu aliuzijų į mirtį, o penkiuose iš dešimties kūrinių yra pavartotas žodis „verkti“.

Norint pajusti Antony and the Johnsons muzikos fenomeną užtenka išgirsti pirmasias The Crying Light pradedančios dainos „Her Eyes Are Underneath the Ground“ sekundes. Švelniai vilnijanti pianino melodija ir tyras, tarsi pro ašaras skambantis Antony Hegarty vokalas. Prie šios kombinacijos pridėjus The Johnsons šešeto smuiką, violančelę, gitarą, būgnus ir kitus instrumentus gausime skambesį, pavergsiantį švelnią ir savo vietos šiame pasaulyje niekaip neatrandančią sielą. Tokią, kokia yra pats Antony Hegarty.

Ne veltui pirmuoju The Crying Light singlu buvo pasirinktas kūrinys „Another World“: jame muzikantas dainuoja apie savo norą patekti į kitą pasaulį, tokį, kuriame jis galėtų įgyvendinti savo svajones. Tai yra daina, geriausiai apibendrinanti albumą ir apskritai visą Antony and the Johnsons muzikavimo idėją. Kita vertus, kurdamas The Crying Light ir šiame pasaulyje Antony rado tai, kas jį įkvėpė: gamtą. Galbūt dėl bendradarbiavimo su Björk, galbūt dėl paties noro geriau suprasti supantį pasaulį, meilė gamtai tapo pagrindiniu albumo dainų tekstų motyvu. Gėlės, upės, saulė, sniegas – visi šie standartiniai įvaizdžiai vartojami be baimės būti apšauktam „banaliu“ ar „neįdomiu“. Nors kai kurios eilutės atrodo net juokingai paprastos („When the grass is green with grow / And my tears have turned to snow“), jautrus Antony Hegarty vokalas leidžia joms nuskambėti netikėtai įdomiai.

Antony and The Johnsons „Another World“

Tačiau dainų žodžiai – tik viena muzikos pusė. Ką „The Crying Light“ gali pasiūlyti klausytojui, kuriam tingisi gilintis į dainų tekstus? Jam lieka minimalistiškai nuoširdus kūrinių atlikimas ir slogi nuotaika. Nors šis albumas vienareikšmiškai laikomas „šviesesniu“ už savo pirmtaką I Am a Bird Now, bent pusė dainų vis tiek tiktų į sąrašą „muzika, kuri skambės per mano laidotuves“. Atmosferą šiek tiek praskaidrina tik „Aeon“, „Kiss My Name“ ir „Epilepsy is Dancing“. Pastarąjai buvo sukurtas įspūdingas vaizdo klipas. Toks įspūdingas, kad, kaip sausio 27 d. buvo paskelbta oficialioje Antony and the Johnsons svetainėje, „Youtube has removed the Epilepsy is Dancing video because it is supposedly indecent!“. Tiesa, praėjus savaitei nuo žinios, tame pačiame YouTube pavyko rasti net keturis vartotojus, vėl patalpinusius šį spalvingą vaizdo klipą:
http://www.youtube.com/watch?v=-leFj7DWn1YAntony and the Johnsons „Epilepsy is Dancing“

Nors The Crying Light sudaro tik 10 dainų, kurios kartu neužtrunka nei 40 minučių, šis albumas yra vienas iš tų, į kuriuos galima gilintis dviženklį skaičių kartų ir vis atrasti kažką nepastebėto anksčiau. Tai yra nuo nuo kraupaus viršelio iki paskutiniojo 10-ojo kūrinio „Everglade“ žodžio įdomus įrašas. Nors Antony Hegarty persona jau po kelių minučių „pažinties“ gali atbaidyti neišlavintą ausį, originalios muzikos ieškotojas neliks abejingas „The Crying Light“. Ir kuo neabejingesnis bus, tuo labiau įsitikins, kad dar toli gražu ne visa muzika sukurta, ne viskas išsakyta. Net jeigu jau 2009-ieji.

Ore vertina: 9 iš 10