Filipe Raposo Trio @ Piano.lt, rugsėjo 8 d.

Antradienio vakarą Piano.lt salėje (trakų g. 9/1, Vilnius), Artscape programoje, skambėjo džiazas iš Portugalijos. Mums grojo Filipe Raposo Trio, kurį sudaro Yuri Daniel, grojantis bosu, Carlos Miguel – mušamaisiais ir Filipe Raposo – fortepijonu.

Koncertas prasidėjo ir baigėsi paniręs į šiltos atmosferos bangą. Pristatinėjant grupę nesigirdėjo jokių perdėtų ditirambų ar to kaklą smaugiančio oficialumo, kuris kartais jaučiamas ne tik klasikinės muzikos koncertuose. Ponas Antanas Gustys trumpai, bet įdomiai pristatė grupę, ir ši grojo.

Kaip teigė pats F. Raposo, trio muzikoje atsispindi klasikinės bei „modernios klasikos“ įtakos, susipynę su portugalų liaudies muzika. Kiekvienas kūrinys turėjo savo kulminacinį tašką, iki kurio buvo einama po truputį, atskleidžiant kiekvieno kolektyvo nario ir instrumento sugebėjimus. Nors grojama iš natų, muzika nebuvo pririšta prie griežtų ritmo struktūrų. Tačiau eksperimentinės laisvės taip pat nebuvo. Fortepijono garsai kartais skambėjo saldžiai, bet tai neužgožė bendrų perteikiamų emocijų. Santūrus džiugesys, prasiveržianti žvėriška jėga, subtilumas, ir tas nuolankumas muzikai prikaustė prie kėdžių bene visus klausytojus. Kūriniuose pasitelkiama ritmika bei melodijos varijavo nuo pietų Portugalijos iki Graikijos folkloro ar sentimentaliojo, bet žaismingo portugališko Fado.

Renginys buvo jaukus ir tiesiog geras – tai buvo džiazas: ne patogus ar restoraninis, o turtingas, įdomus, įtraukiantis, skambėjęs puikioje erdvėje.

Po biso pagroti dar du kūriniai, lyg simboliai, jog savo kūryboje trio derina įvairią muziką: vienas J. S. Bacho kūrinys bei modifikuotas Pink Floyd „Comfortably Numb“. Buvo įdomu matyti vyresniąją kartą linguojant iš susijaudinimo įtemptas galvas, jaunimą pagarbiai klausant muzikos arba spaudėliojant fotoaparato mygtukus; girdint aikčiojančias vyresnio amžiaus, bet dar jaunas, moteris – dėl to, kad gražu (o gal kad muzikantai simpatiški) – ir jaučiant, jog tavo kojos, rankos ir likęs kūnas svyruoja į visas garsus nešančias puses.

Koncertą taip pat stebėjusio Ore.lt žurnalisto Karolio komentaras:

Ar jums buvo tekę matyti būgnininką, kuris grodamas tiek daug… šypsotųsi? Man – ne. Kai jis yra pietietiško gymio macho, įspūdis tampa dar didesnis. Apie Carlos Miguel – toks jo vardas – profesionalumą kalbėti ir nereikia – būgnininkas galėtų groti vienas (solo metu tą ir darė) ir vis tiek pavergtų publiką. Viskas taip sudėtingai įvairu, bet tikslu, tarsi ritmą muštų ne žmogus, o mašina. Drum machine.

Kai prie spalvingų ir preciziškai tikslių mušamųjų prisijungia jautrus Filipe fortepijonas ir iš pradžių tarsi ne vietoje išdygstančios, bet vėliau gražiai darnumą išlaikančios bosinės Yuri stygos, rezultatas būna žaismingas. Klausai jo, mėgaujiesi, šypsaisi, ploji, pamiršti laiko nuovoką, nori dar.

„Dar“ – kitą mėnesį. Artscape programoje pasirodys portugalų kaimynai ispanai.

Foto ir video – Edvino Greičiaus