Svečiuose pas Flamingo

Klaidus Antakalnio gatvės kiemas, priekyje kelią rodantis Syčius, geltonai-raudonai-ankšta studija, nerišliai kalbantis Žilvinas ir nuolat juokaujantis Jalas. Tokie vaizdai iškyla prisiminus apsilankymą vienos sėkmingiausių pastarųjų metų Lietuvos roko grupių Flamingo studijoje.

Vasarą beveik nekoncertavę anykštėnai šeštadienį grįžta į sceną, „Tamstos“ klubą. Ten laukia smagūs dalykai: pirmojo (nors ir live) Flamingo albumo What Makes You Ease dalybos ir naujojo-senojo gitaristo Genos (Genadijaus) pristatymas. Apie visa tai ir kitus Flamingo reikalus – tiesiai iš nekarpyto ir beveik neredaguoto pokalbio su visa grupe jų studijoje.

Tai, kas tave nuramina

What Makes You Ease jau išleistas, beliko pora dienų iki kol albumas pasieks klausytojus. Praktiškai metus trukęs darbas pagaliau pabaigtas ir įprasmintas. Ar esate patenkinti rezultatu?

Vokalistas/gitaristas Žilvinas (Ž): (ilga pauzė). Jo. (kitų grupės narių juokas, dar ilgesnė pauzė). Aš to labai nesureikšminu. Čia tiesiog… koncertas, laivas ir DVD.

Kokia buvo pradinė albumo išleidimo idėja?

Bosistas/multiinstumentalistas Syčius (S): Labai paprasta: mes norėjome nusifilmuoti koncertą, kad turėtume koncertinį video įrašą. Sugalvojom, kad reikia filmuoti su daug kamerų, kad ir paprastų, primityvių. Dėl garso – norėjom, kad jis būtų normalus, todėl visus instrumentus įrašinėjom atskirai, suvedinėjom. Iš to darbo išėjo tai, kad nusprendėm viską išleist. What Makes You Ease pavadinome pirmu savo albumu, tik kad jis yra ne studijinis, o koncertinis.

Kiek iš viso kopijų pagaminote?

S: Du tūkstančius.

Ar užteks visiems norintiems?

S: Visiems aišku neužteks. Bet padarysim dar.

Gitaristas Jalas (J): Tegul tik neužtenka!

Dainos, skambančios albume yra įrašytos dar 2008 gruodį, šimtus kartų perklausytos jūsų interneto svetainėje, Frype, MySpace ir visur kitur, kur tik įmanoma. Galbūt, vardan klausytojo įdomumo, į naująjį CD įdėjote bonus tracks, ar kitokių staigmenų?

Ž: Visas specialumas yra DVD. Buvo idėjų kažką kitą padaryt, bet, matai, mes ir taip kiek laiko prie to užtrukom.

S: Gravel jau būtų keturis albumus išleidę (visi juokiasi).

Pinigai, surinkti per What Makes You Ease „paramos“ koncertą (gegužę Flamingo organizavo koncertą, kurio kaina – 30 Lt mainais į būsimąjį albumą), padengė tik dalį albumo išleidimo. Iš kur gavote likusius?

S: Su visais parėmimais ir koncerte surinkais pinigais gavosi pusė reikalingos sumos. Likusiais 50 proc. parėmė vienas mūsų draugas, toks Mindaugas Lakys. Jis, kartu su BOD‘u („Baltic Optical Disk“), sugalvojo projektą, jį padarė ir gavo mums reikalingą pusę sumos.

Išleidote 2000 kopijų. Jei ne paslaptis, kiek pinigų šis malonumas kainavo?

S: 5000 Lt. Bet mes gavom daug nuolaidų. Jei šiaip nueit į BOD‘ą ir paprašytum, kad su tokiu kartotiniu viršeliu (rodo į What Makes You Ease) tau iškeptų du kompaktus, gautųsi apie 10 tūkst. Lt.

Kai per praėjusiųjų metų „Gatvės muzikos dieną“ man pavyko gauti pirmąjį limited-edition Flamingo singlą su vietomis sumaišytomis „Shutdown Baby“ ir „Custom Thrills“ dainomis, juokaudamas draugams sakiau, kad vieną dieną tas diskas taps kolekcine vertybe ir dėl jo bus varžomasi aukcionuose. Paspėliokim, kokia bus What Makes You Ease vertė po kelių metų?

S: Dėl to sumaišymo – mes visą laiką darome klaidas. Nėra nė vieno daikto, kuriame jų nebūtų. Pvz. šitam (rodo į naująjį albumą) dainos pavadinimas parašytas „Smash Me Like a Bottle“. „Up“ („Smash Me Up Like a Bottle“) dainos pavadinime praleistas. Visi tikrinom, visi skaitėm šimtą kartų, bet vis tiek suklydom. Bet gal čia taip turi būt.

Ž: O jei apie išliekamąją vertę – labai čiotkai, kad čia įrašytas tas koncas, kad bus galima visą laiką jį užsidėt, pačiam pažiūrėt…

J: …matyti vizualiai: kaip visi atrodė, kokios scenos, kokiais plaukais, kokiais veidais grojo.

Ž: Nežiūrėsi tu to kasdien, bet praeis kažkiek laiko ir bus įdomu vėl įsijungti.

Ar albumas skirtas tik jūsų aplinkai, t.y. patiems Flamingo, jų draugams ir dabartiniam klausytojų ratui, ar bandysit išplatinti jį didesniu mastu?

S: Labai daug šitų kompaktų išsiųsim į užsienį, visokius klubus, organizacines, leidybines firmas.

Į kokias šalis orientuositės?

S: Aš labiausiai norėčiau gyventi Las Vegase (visi juokiasi). Bet šiaip – Skandinaviją, Angliją. Na, čia visu tuo Tomas (vadybininkas) rūpinasi.

Mes patys nežinom, ką daryti su tuo kompaktu: ar dalinti nemokamai, ar pardavinėti per koncertus. Norint legaliai pardavinėti reikia turėti savo leiblą, mokėti mokesčius. Galėtume padaryti, kad koncerto kaina būtų brangesnė dešimčia litų ir tada atėjusieji gautų tą kompaktą, bet Žilvinas sako, kad mažiau žmonių tada ateis. Galima išdalint jį visiems, kurie ateina, bet vis tiek visą laiką didelis procentas ne pirmą kartą mus klausančių būna. Penkis kartus neduosi tam pačiam to pačio kompakto.

Kitas dalykas: bandysim bent kažkiek kopijų duoti į parduotuvėles, kur priims, kad pardavinėtų. Ten jis kainuos jau 15 Lt, bet mums vienas litas nuo kompakto bus. Tada tikrai žinosim, kad jei žmonės pirko, jiems tikrai reikėjo. Nenorim, kad šį albumą turėtų kažkokie, kurie galbūt niekada jo neįsijungs.

Naujos dainos – sunkiai

Publikai esate pažįstami iš senųjų „Shutdown Baby“, „Custom Thrills“ ir t.t. Kaip sekasi kurti naujas dainas?

Ž: Labai sunkiai. Kažkoks blogas periodas. Praėjo keturi metai nuo grupės įkūrimo, buvo galima tiek dainų prirašyti. Nežinau, kodėl mums taip nesiseka. Nėra produktyvumo.

Mikas (M.): Per mažai įdedam darbo.

Ž: Mes neturim modelio, pagal kurį dainų kūrimas turi vykti. Nesilaikom kažkokių susitarimų dėl repeticijų. Mikas visąlaik šneka, kad per savaitę turime groti du kartus. Mes vieną savaitę renkamės, kitą jau nelabai, po to vėl šnekam, kad kitą jau tikrai eisim, bet paskui vėl tas pats. Bet pamažu kažkas gerėja, dainų yra. Pabandysim per koncertą vieną kitą naują sugroti.

Gal laiko trūksta dėl to, kad visi turit darbus?

S: Daugiau mažiau taip. Bet kuo daugiau eso užsiėmęs, tuo daugiau visko ir padarai. Jei neturėtume darbų ir miegotume iki pietų, nežinau, ar kažkas pasikeistų į gerąją pusę. Bet mes dabar turim gražų tikslą, po truputį pradėti daryti naujas dainas. Po vieną į mėnesį. Jau per šeštadienio koncertą galvojam padaryt vieną naują dainą, bet dar nesam tikri, ar pabaigsim ją. Todėl ir susirinkom čia šiandien groti. Ir rytoj. Ir poryt.

O kas dažniausiai kuria dainas? Žilvinas?

Ž: Galima sakyti, kad taip. Ateinu su sketchu ir mes visi bandom pagrot.

S: „Shutdown Baby“ Žilvinas padarė per vieną vakarą. Susinervinęs nuėjo vienas į studiją ir padarė.

Ž: Tai man Syčius liepė! (juokiasi)

S: Kažkaip buvom apsipykę. Atsimenu, nuėjo, užsidarė, grįžta, sako: „padariau“. Paklausom – o blee…

Nebaisu, kad grodami tas pačias dainas pamažu prarasit klausytojus?

S: Mes tai suprantam ir dėl to stengiamės mažiau koncertuoti (juokiasi).

J: Aš norėčiau išvis nedaryti koncertų. Geriau repetuoti ir kurti kažką naujo, negu groti tą patį.

S: Na, tikrai nebus keturių koncertų per mėnesį, kaip kažkada..

MTV – draugas, ne priešas

Esate nominuoti MTV Europos muzikos apdovanojimams, „Best Baltic Act“ kategorijoje. Kaip vertinate savo galimybes laimėti?

S: Kaip „Žalgiris“ prieš „Lietuvos rytą“ (visi juokiasi). Manau, kad Jazzu turi daugiau šansų laimėt, nes jie turi daugiau fanų. Ir jie yra madingi. Ir labiau reklamuojasi. Bet mes irgi turim draugų, kurie mus palaiko ir balsuoja. Tad sunku atspėti. Apskritai, vien tai, kad nominavo, yra labai gerai.

Kas nusprendė jus nominuoti? Atrinko pati MTV?

S: MTV padarė kažkokią anketą, kurią išsiuntinėjo Lietuvos ir kitų Baltijos šalių žurnalistams, kritikams, muzikantams ir kitiems su muzika susijusiais žmonėms. Pagal tos anketus rezultatus jie jau atsirinko ką nominuoti. Iš Lietuvos pavyko Jazzu ir mums. Na, man taip pasakojo, aš negaliu pasakyt, kad čia taip buvo 100 proc. (juokiasi).

Manote, kad MTV yra tinkama vieta skleisti žinią apie save? Juk esate indie grupė, neprisibijote komercinio šios televizijos pobūdžio?

S: Manau, kad bet kokia vieta apie save pranešti yra gera.

Ž: Kad daugiau nieko nėra. Jei Lietuvoj indie scena būtų didelė, jei turėtume kokią nors „Indie TV“… Aišku, labiau „liptų“ ten. Bet šiaip MTV yra gerai. Tik aš nežinau, kas ją žiūri. Nes pats išvis nieko nežiūriu.

S: Faktas, kad ją žiūri. Vien „čiliake“ sėdėdami.

Žiūri, bet negirdi!

S: Taip, nes fone kita muzika groja iš aparato. Pinigai. Bet kai rodys mus per Londono MTV kada nors – kodėl gi ne. Juk ir strouksus, radioheadus rodo (šypsosi).

Gena – naujasis grupės gitaristas

Flamingo turi naują narį Geną, kuris grupėje bus jau trečias gitaristas. Klokit viską apie jo atsiradimą: kas, kaip, kodėl?

S: Labai dažnai būna taip: sukuriam ką nors, bet viskam tam sugroti neužtenka rankų. Ir iš Jalo ne visą laiką gaunam tai, ko norėtume, kad jis pagrotų su gitara.

J: Pirščiukai nesilanksto (šypsosi).

Ž: Klausai ir visi jaučia, kad vat toj ar kitoj vietoj kažko trūksta. Reikėjo, kad kažkas tai užpildytų. Galvojom, kad galbūt reikia kokį nors sintiką prijungti, susirasti žmogų, kuris juo pagrotų. Po to nusprendėm, kad specialiai ieškoti yra nesamonė – turi būt žmogus iš chebros. O kadangi Gena yra pažįstamas nuo senų seniausiai…

S: 10 klasėje Anykščiuose pradėjau groti tokioje grupėje Memoria. Gena buvo jos įkūrėjas. Grojome kartu, kol jis neišvažiavo į Vokietiją mokytis. Tada vietoj Genos su gitara atėjo groti Jalas, dainuoti – Žilvinas. Viskas „išsivartė“ iki to, kad mes nusprendėme groti kitaip. Taip atsirado Flamingo. Dabar, praėjus 10 metų nuo Memoria įkūrimo, Gena grįžo į Lietuvą ir jis vėl pas mus. Jis yra labai geras mūsų draugas, irgi iš Anykščių. Atitinka reikalavimus (juokiasi).

Klausimas Genai: Memoria buvo gotikinio roko grupė, Flamingo su gotika sąsajų praktiškai neturi. Ar dabartinis grupės skambesys tau priimtinas?

Gena (G): Taip, buvome juodais rūbais ir su varnų kojomis (visi juokiasi).

S: Ir dar tada nebūdavo gotų Lietuvoj! Mes vieni iš pirmųjų.

G: Taip – Siela, Mano juodoji sesuo ir mes. Bet tai buvo seniai. Paskui aš išvažiavau, jie (rodo į likusius grupės narius) vystėsi į kažkokią pusę, aš irgi vysčiausi toliau. Tiek iš muzikinės pusės, tiek kaip asmenybės. Po tų 10 metų, kai grįžau, Syčius pradėjo kalbinti groti kartu. Buvo baisu, nes nežinojau, ką jiems galiu duoti. Man Flamingo muzika atrodė pilna, joje nieko netrūko. Ir tada buvo toks triukas: prieš koncertą Druskininkuose Jalui labai skaudėjo ranką, jis negalėjo groti. Manęs paprašė pagelbėti.

Taip pradėjau groti su jais. Pajutau, kad niekas nepasikeitė – jausmas išliko. Esu grojęs su daug žmonių, bet su daug iš jų tu tiesiog groji. Kiekvienas būna sau, nėra bendrumo. O čia, jau nuo pirmųjų repeticijų akordų viskas ėjosi labai lengvai. Po to koncerto Druskininkuose – nors į jį atėjo tik 20 žmonių – pamačiau, kad tikrai galime kažką padaryti kartu.

O dėl gotikos – tada mums buvo po 17 metų. Depresyvus vaikai, galvojantys apie mirtį ir kapines. Bet iš visko yra išaugama.

Vadybininkas ir Anglijoje vadybininkas

Vasaros pabaigoje Flamingo vadybininkas Tomas išvyko į D. Britaniją. Dabar grupės veiklą koordinuojatės patys? O gal Tomas ir būdamas užsienyje jūsų neapleido?

S: El. paštu susirašinėjam ir toliau jis viską daro. Nėra čia tiek daug to darbo. Jeigu kažkam reikia paskambinti ar nuvažiuoti galime ir patys susitvarkyti. Bet mes turime vilčių, kad jis ten Anglijoje kažką suras, ar bent jau parodys didesniam ratui mūsų kūrybą. Norėčiau, kad pavyktū padaryti keletą koncertų Anglijoje.

Galbūt likę be vadybininko ieškosit įrašų kompanijos, prie kurios galėtumėte „prisiglausti“? Juk buvo kažkoks susitarimas su „Sony BMG“ (citata iš Flamingo tinklalapyje publikuotos grupės biografijos: „2008 m. Balandžio 24 d. dar vienas laimėjimas – pirmoji vieta konkurse „Urban Playground“ ir galimybė pasirašyti sutartį su SONY BMG. Tikriausiai ši galimybė ir liks tik galimybe“).

Ž: Aš tau galiu parodyti, ką jie padarė. Sony išleido dainą. (juokiasi) Bet ten tragedija žinok.

J: Ten yra rinkinys, o ne tai, kad kompaktas su viena daina.

Ž: Na taip, bet esmė, kad tas kompaktas – kažkokia mašinų reklama.

J: Tas konkursas buvo ne atrasti grupę, o pareklamuoti Nissan automobilį. Galiausiai jie išleido kažkokį metalo kompaktą, tai jame mūsų daina yra ypač ryškiai matoma (juokiasi).

„Kaip Radiohead koncertas? – „Gerai“

Savo tinklalapyje rašėte, kad vasarą buvote nuvykę į dviejų didelę įtaką Flamingo padariusių grupių – Radiohead ir U2 – koncertus. Koks įspūdis matyti ir savo herojus scenoje? Gal iš tų pasirodymų parsivežėte idėjų savo pačių koncertams?

Ž: Mes pirmą kartą Radiohead pamatėmė dar pernai. Bet aš nieko nesupratau. Atsikėliau, ir galvoju: buvau ar nebuvau tame koncerte? Ėjo ir praėjo. O šiemet – atrodė, kad grojo ilgai ilgai. Londone tikrai tiek negrojo – paėmė ir pasibaigė. Bet tada grįžęs susiradau playlistus – pasirodo lygiai tiek pat ten visko.

J: Tik tai pirmą kartą viskas kitaip. Tada atrodė atsistoji, žiūri, ir baigiasi viskas iš karto. Grįžti, visi: „na, tai kaip koncas, kaip koncas?“. Atsakau: „gerai“. Nes čia (rodo į galvą) kiaura, tuščia.

Bet tai nereiškia, kad jus nuvylė?

J: Ne, tikrai ne. Greičiau jau šokas buvo, gyvai pamačius 10 metų klausytą grupę.

O kaip su U2?

S: Buvau labai daug prisiklausęs, kad bus įspūdingas šou. Žinai, kai tau sako: „būtinai nueik į tą filmą, jis toks a*jienas!“. Nueini ir tas filmas būna toks… na, geras. Bet tik tiek. Su U2 buvo panašiai. Bet man įstrigo Bono dainavimas. Jis juk jau senukas, bet taip dainavo. Ir energija, ir balso aukštumas, ir apskritai, visas gražumas. Netikėjau, kad jis taip gali.

Dabar artėja jūsų pačių koncertas. Seniai jau grojote Vilniuje, tuo labiau „Tamstoje“. Kodėl pasirinkote šį klubą?

S: Taip, „Tamstoje“ grojom labai seniai, gal 2007-aisiais, kai buvo „Planas A“ renginys.

Ž: Nebenorėjome antrą kartą groti „Havanoje“

J: Ne antrą, o eilinį (juokiasi).

S: Žilvė kažkada „ant bajerio“ sakė, kad mes esame pasirašę sutartį su „Havana“, kad grosime ten iki gyvenimo galo. Iš tikro nelabai yra kur koncertus rengti. Gal koks nors šampanbaris („Champagne Bar“)?.. norėjome daryti kiemely. Bet dabar, kai oras toks?..

Aišku. Gerai, dėkui jums. Tik dar prieš tai – paskutinis klausimas.

Ž: …„Kodėl pavadinimas „Flamingo“? (juokiasi)

Ne, tiesiog, pasinaudokit ore.lt eteriu ir paagituokite žmones šeštadienį ateiti į paklausyti jūsų

S: Mes norime grąžinti skolą žmonėms, kurie yra susimokėję 30 Lt tam gegužės koncerte – kiekvienam jų įteikti kompaktą su parašais ir nemokamai įleisti į koncertą. Tas pats žmogus galės nemokamai ateiti ir į Anykščių koncertą, kuris vyks spalio 30 d. Čia yra pagrindinė idėja. Visų antra, mes labai norime pristatyti Geną ir dainas, kurios jam atėjus, suskambės kitaip. Dabar esam jau penkiese ir judam toliau.

Baigus pokalbį Jalas su Gena pasiėmė gitaras, Žilvinas stojo prie mikrofono, Syčius – prie klavišinių, o pokalbį iš šalies klausęs Mikas sėdo prie būgnų. „Pagrokite ką nors, kas skamba kitaip, atėjus Genai“, paprašėme jų. Nuskambėjo „Stargazing“:

Įrašę bene didžiausią Flamingo hitą palikome miniatiūrinę, bet spalvingą ir jaukią jų studijėlę. „Susitiksime šeštadienį“, tariam Žilvinui. „Geri žurnalistai, kurie neklausia, kodėl pasivadinome „Flamingo“!“ juokdamasis atsisveikina grupės vokalistas ir eina repetuoti toliau. Grupės darbo vaisius – šeštadienį (spalio 10 d.) klube „Tamsta“ (Subačiaus g. 11A, Vilnius), nuo 21 val.