Gintas K: Gyvenu tokiomis nuotaikomis, kokių esu vertas

GINTAS K– nuolatinis Multimedia meno ir muzikos festivalio “Centras” dalyvis, šiemet ir vėl įsitraukiantis į atgaivinamo festivalio programą.

Gintas K Lietuvos experimentinės muzikos scenoje dalyvauja nuo 1994 m., yra vienos pirmųjų Lietuvos industrial grupės “Modus” įkūrėjas. Jis puikiai žinomas ir gerbiamas dėl aktyvios koncertinės veiklos, su garsu susijusių akcijų bei performansų, garso instaliacijų, tarptautinių leidybinių bei internetinių projektų, dalyvavimo tarptautiniuose festivaliuose. Jo muzikos stilius – grynųjų dažnių, microsound, eksperimentų dažniais mišinys: nuo visiškai “išgrynintų”,
minimalistinių garso takelių iki ekspresyvių, perkrautų garso struktūrų.

Išleidęs 13 solinių albumų Europos ir JAV leidyklose, dalyvavęs daugiau nei pusšimtyje CD kompiliacijų, parengęs daug kolaboracinių projektų, Gintas K ir toliau lieka savimi – kukliu, tiesiu ir sąžiningu tiek prieš save, tiek prieš auditoriją.

Artėjant šeštam Multimedios meno ir muzikos festivaliui „Centras11“, smalsiai kalbiname ilgametį ir nuolatinį dalyvį – vieną žymiausių eksperimentinės muzikos atlikėją apie išankstinius lūkesčius ir požiūrį į koncertus.

Kaip tau sekasi, kokiomis nuotaikomis gyveni?

Sekasi normaliai. Gyvenu nuotaikomis tokiomis, kokių esu vertas. Kartais laukiu Godo. Kartais jis jau būna praėjęs. O kartais su juo pasišneku apie orus.

Pakalbėkime apie koncertus. Kaip juos vertini, ar gyvi pasirodymai audiovizualinei išraiškai suteikia pakankamai priemonių? Ar galėtum įsivaizduoti save tik kuriantį studijoje ir visiškai nekoncertuojantį?

Būna įvairių koncertų ir jų vertinimai įvairūs. Kartais gyvi pasirodymai būna labai gyvi, o kartais – apmirę. Gyvi koncertai visuomet yra rizika visomis prasmėmis – ir aparatūros skambesio, ir sugrojimo sėkmingumo prasme. Ir ne visuomet rizika pasiteisina, ypač jei tam nėra sąlygų. Pvz. jei programa sukurta vaikščiojančiam stereo bosui ir koncerte vietoje stereo žemų dažnių dviejų garso kolonėlių pastatomas vienas boso subvoveris ir sakoma, kad dabar tu grok, turi skambėti gerai, nes mes žinom, kad taip skamba gerai.. Tuomet keičiamas gyvas grojimas į negyvą, kad žiūrovas, o ir pats patirtum bent kažkokį minimalų muzikos malonumą…

Bet aišku, per gyvus pasirodymus iškrova ir energija daug kartų didesnė. Pvz. grojant vieną iš paskutinių savo setų aš visuomet būdavau po žliaugiančiu prakaitu tiesiogine šio žodžio prasme…

Į „Centrą’11“ atvyksti su specialia programa, kurioje kaip ir tikimasi, muzika apjungta su vizualiniais elementais. Ar galvoji, kad vizualinė programos pusė tokia pat svarbi kaip muzikinė? Ar vienas iš kito neatima žmogaus dėmesio ir susitelkimo?

Donatas Juodišius – Juodo apjungs mano grojimą specialia video programa , gyvai atliks video programą. Audio ir video elmentai koncerte ne tik atima dėmesio vienas iš kito, bet ir prideda. Koncerte viskas svarbu.

Ko tikiesi iš „Centro’11“ auditorijos? Ar visuose koncertuose ji panaši?

Tikiuosi aktyvaus, be išankstinių nuomonių, klausymo. Bet gal tikslesnis klausimas būtų – ko iš manęs tikisi Centro auditorija. Čia auditorijos reiktų klausti.

Įsivaizduok, kad gyveni prieš šimtą metų, ar pavyktų išreikšti save (muziką) tometinėmis priemonėmis? Kaip?

Kiekvienas žmogus yra savo epochos kūdikis – kokioje epochoje gyveni, tokiomis išraiškos priemonėmis ir naudojiesi. Svarbiausia – kūrybingumas.

Kokias tendencijas įžvelgi Lietuvos kultūrinėje (muzikos, multimedios) plotmėje grupės susikūrimo pradžioje ir dabar? Kaip jas vertini, kada tai buvo?

Matau daugiau pliusų nei minusų. Po truputį keičiasi žmonių supratimas. Šiek tiek keičiasi situacija akademinėje sferoje. Pvz. Šiemet dalyvavau Lietuvos Kompozitorių sąjungos organizuotoje tarptautinėje kompozitorių/garso menininkų rezidencijoje Druskininkuose. Prieš 10 metų to negalėjau įsivaizduoti.

O pagrindinis minusas tai būtų pablėsęs entuziazmas. Bet gal tai natūralu.

Eksperimentinės elektronikos scenoje pakankamai svarbi yra ideologija. Ar turi kokį nors pranešimą, kurį nori perduoti klausytojams?

Kiek žinau, ideologija buvo svarbi kompozitoriui Cornelius Cardew, bet jis žuvo 1981m.

Tavo nuomone, technologijos menininkus suartina ar atitolina? Kodėl?

Suartėjimas ir nutolimas yra tavo viduje, ten ir reikia ieškoti priežasčių, technologijos čia nė prie ko.

Ar jau esi numatęs, kaip tavo muzika kis ateityje? Kokie artimiausi planai?

Neturiu planų. Neįsivaizduoju, kaip mano muzika ateityje kis, ar ji kis. Kartais būna norai, vizijos (nors tai labai per stipriai pasakyta), tuomet ir darai kažką ta kryptimi, bet šiuo metu nieko nežinau.

Prisimink pirmą kartą, kada išgirdai apie organizuojamą pirmąjį Lietuvoje multimedios meno ir muzikos festivalį „Centras’ “, kada tai buvo, kokios kilo mintys?

2003 metais. Atvažiavau į festivalį automobiliu, kuriame buvo mažai tepalo. Po to automobilio variklis užkalė . “Multimedios meno ir muzikos festivalis” – pats pavadinimas tuo metu skambėjo labai patraukliai.

Ko klausytojai gali tikėtis iš Gintas K „Centre’11“?

Geriau tegul nieko nesitiki, tuomet būna viskas paprasčiau …