F.T.B.P.D.: rythmic industrial galima groti tik kurortuose

Prieš trečiąjį, vasario 10-11 dienomis, Kaune ir Vilniuje vyksiantį, ambient / post-industrial muzikos festivalį SPEIGAS, kviečiame susipažinti su abiejuose miestuose grosiančiu svečiu iš Bremeno, Jurgen’u ir jo projektu Feine Trinkers bei Pinkels Daheim.



F.T.B.P.D. postindustrial scenoje sukasi jau gana ilgai, ir greičiausiai sudėtinga pasakyti, kas konkrečiai keitėsi per tuos metus. Bet jeigu pažvelgtum į savo karjerą iš perspektyvos, ar keistum ką nors, jei turėtum tam galimybę?



Haha, taip, žinoma, kad keisčiau. Pačioje pradžioje su grupės nariais mes dažnai sėdėdavom baruose ir neturėjom net minties pradėti karjerą tokios muzikos srityje. Nejuokauju! 1989 metais Blackforeste mes pradėjom savo projektą Feine Trinkers bei Pinkels Daheim. Tačiau prieš tai, su 5 draugais turėjom idėją sukurti grupę, kuri grotų wave ir punk muziką. Žinoma, nei vienas iš mūsų nemokėjo groti jokiu instrumentu, taigi, mes buvom grupė be gitaros ar būgnų. Po kurio laiko Oswin ir aš nusipirkom bosinę gitarą ir sintezatorių, bet garsų, kuriuos mes kūrėm, buvo neįmanoma klausytis.

Mes nebuvom susidomėję eksperimentine muzika kaip tokia, ši muzika atėjo kažkaip savaime. Tuo metu egzistavo kasečių kultūra. Ši scena buvo labai įdomi ir atvėrė mūsų įvairiai kitokiai muzikai iš viso pasaulio.Tuo metu niekas neturėjo interneto ar el. pašto. Būdavo nuostabu gauti siuntinį iš Japonijos ar JAV, kuriame rasdavom laišką ir kasetę. Tad sudėtinga buvo tapti bent kažkiek labiau žinomu. Manau, kad dabar yra daug lengviau rasti žmonių, kurie užsiima koncertų organizavimu ir pan. Tuo metu buvo labai svarbu turėti savo istoriją ir vardą, vengti groti begalėje skirtingų projektų. 


Iš to iškyla gana akivaizdus klausimas – kaip tavo nuomone keitėsi industrial scena per paskutiniuosius 20 metų?

Manau, kad pačioje industrial pradžioje, scena priminė slaptą organizaciją;-) , tai buvo labai specifinė bendruomenė, ir daugelis žmonių už jos ribų nelabai suprato, kodėl reiktų kurti tokio tipo garsą, performansus etc. Tai labai provokatyvi scena, susikūrusi pačioje punk eros pabaigoje. Tau nereikėjo dėvėti svastikos ar uniformos, kad būtum vadinamas naciu. Šiandieninė scena pasidalinusi į skirtingus stilius, tokius kaip rythmic industrial (aš tai vadinu „party industrial“, manau, tokį stilių galima groti tik kurortuose, tarkim, Sen Tropeze, Honolulu ar Zermate). Taip pat egzistuoja industrinė muzika dideliais akiniais pasidabinusiems akademiniams nerdams (ji dažniausiai atliekama mažose galerijose, kur visi tvarkingai sėdi ant kėdučių), military industrial ir neofolk (šitas bukas garsas skiriamas nevykėliams. Pakelkit rankas tiek, kas turi nusipirkęs hipsterio uniformą?). Apskritai manau, kad mes labiau turėtume žiūrėti į industrial šaknis, bet tam pasirinkti modernų būdą.



Ar pastaruoju metu girdėjai kokių naujų įdomių projektų?



Iš tiesų, nelabai, nes jau prieš kurį laiką nustojau intensyviai klausytis muzikos. Taip pat manau, kad šiuo metu sunku būti nauja live grupe – daugelis organizatorių tiesiog neturi pakankamai pinigų, kad joms galėtų sumokėti. Taigi, daugeliui muzikos kūrimas yra tiesiog hobis. 


Pradžioje buvo „Industrial music for industrial people“, o dabar kas?



Electric Saturday Night Fever on Speed.




Grįžtant prie F.T.B.P.D. – kaip projektas vystėsi, kur planuoja eiti toliau?

Situacija keitėsi, nes mes pradėjom kaip duetas, o šiuo metu esu vienas, taigi, nesunku pasakyti, kad F.T.B.P.D. dabar užsiima kitais dalykais. Kartais projektas pasirodo tokiuose koncertuose kaip Maschinenfest, po to – galerijose ar menų universitetuose. Viena iš pagrindinių idėjų yra išgauti garsą iš neįprastų medžiagų, daryti tai, kuo nebuvo užsiimta anksčiau.


Kaip gimė toks neįprastas projekto pavadinimas? Girdėjau, kad tau patinka, kai žmonės mėgina interpretuoti šį vokišką žodžių žaismą. Ar turi savo mėgstamiausią versiją?



Kai pradėjom F.T.B.P.D., daugelis industrial projektų turėjo labai jau piktus pavadinimus ir mėgo provokuoti savo įvaizdžiu. Mums tai atrodė šiek tiek absurdiška. Norėjom, kad mūsų pavadinimas būtų labai netipiškas. Kartais dėl jo turėdavom problemų, ypač Vokietijoje – niekas nenorėjo stebėti kažkokio projekto su tokiu idiotišku vardu. Šiuo atžvilgiu daugelis žmonių būdavo labai nuobodūs ir konservatyvūs. Mano mėgstamiausia versija yra „Elegantiški girtuokliai snobo namuose“ (“Elegant Drinkers at Snob’s Home”).

Pasirodymų metu tu naudoji labai daug skirtingų instrumentų ir prietaisų. Ką dažniausiai naudoji, ką labiausiai mėgsti? Kokį išbandytą garso šaltinį vadintum keisčiausiu? Ką manai apie „laptopas vs. analogas“ priešpriešas eksperimentinės muzikos koncertuose?



Esu naudojęs begalę skirtingų dalykų, pavyzdžiui, seni įrašų grotuvai analoginiam kilpinimui, mediniai pagaliukai, akmenys, pudra vaikams, gitaros, arfos, kontaktiniai mikrofonai ir taip toliau. Paskutiniame koncerte, galima sakyti, suformavau nedidelį big bendą su vabzdžiais. Nuo scenos sklido gardus svirplių čirpimas, tai buvo labai intensyvus gamtos garsas.
Pasirinkau tokį atlikimo būdą, nes man nepriimtina ant scenos matyti laptopus. Kartais galima jais komponuoti, tačiau, manau, kad jie turėtų būti uždrausti gyvuose pasirodymuose. 



Kartu su B°TONG ir 1000SCHOEN  tu priklausai Secret Society. Gali apie ją papasakoti šiek tiek daugiau? 



Kartu su Chris turėjom idėją įkurti Secret Society. Norėdamas tapti jos nariu, tu niekados ant scenos negali naudoti laptopo arba kompiuterio! Po begalės mįslingų išbandymų mūsų Black Forest centre, naujokas gali tapti nauju Secret Society nariu.



Kaip pradėjai groti NID kartu su Chris Sigdell ir Oswin Czerwinski? 



Kiek anksčiau minėjau, kad kartu su Oswin mes buvom pagrindiniai F.T.B.P.D. nariai, po kurio laiko Bazelyje susipažinom su Chris. Oswin buvo girdėjęs apie jį dėka vienos įrašų parduotuvės, o Chris žinojo apie mūsų NOSH kasetę, išleistą Audiofile Tapes (JAV). Visiems buvo įdomu kartu pagroti. Pirmas mūsų, kaip NID bendras koncertas, vyko požeminėje vandens talpykloje.



Ar turi kokių nors specialių planų SPEIGUI? Ko galima tikėtis?



Sunku pasakyti, aš niekados nesirepetuoju namuose. Jei turėsiu galimybę, atvyksiu su būsiu mažųjų garso kūrėjų, bet gal tegul tai lieka staigmena. Galbūt aš dainuosiu Elvio dainas, pasipuošęs savo baltu elektriniu smokingu! 


Media

Nuorodos

Feine Trinkers bei Pinkels Daheim
Speigas 3 Kaune
Speigas 3 Vilniuje