Punk’s not dead? Pankai – ne diedai! Galbūt gatvėse mažiau spalvotų skiauterių ir užrašų ant odinių striukių nugarų, tačiau tarp mūsų, neabejotinai, daug pankų. Nenorinčių plaukti pasroviui popkultūros kanalizacijos vamzdynais, kuriančių savo paralelinį gyvenimą. Praverti šio pasaulio uždangą galėsi jau spalio pradžioje, kada “Pogo” klube legendinė Vilniaus pankroko grupė Erkė Maiše pristatys savo naujausią albumą “Kelio atgal nėra”.
Amžių sandūroje pankroko judėjimas Lietuvoje klestėjo: kūrėsi ir grojo daugybė įvairių grupių (Anarres, dr.Green, Bora, Frekenbok, KANG, Lagamino Turinys, Per Kryžių Ir Kančią Tavo, SC, Spički, Toro Bravo, Va Taip Vat, Zimbabwe ir kt.), Alytuje, Kaune, Šalčininkuose, Šiauliuose, Klaipėdoje ir kituose miestuose entuziastai kūrė savo autonominius kultūros centrus, organizavo renginius vyko festivaliai “Darom” (ne, ne tas, kur visi demonstratyviai tvarkosi, o “pasidaryk pats” kultūros suvažiavimai, vykę 2005-2006 m.), feministinės pakraipos “Ladyfest”, pirmoji dviračių “Kritinė Masė”, veikė legendinis “Green” klubas, keli skvotai.
Šiandien “Green” klubo tradicijas tęsia beveik ten pat įsikūręs “XI20” arba “Supuvusi skylė”, tačiau už Vilniaus ribų tokių erdvių nebeliko. Nebeliko ir (beveik) visų aukščiau išvardintų grupių. Tiesa, nemažai muzikantų groja kituose projektuose, tačiau true pankroko kaip ir nebėra. Kita vertus, ar kas nors gali pasakyti, kuris tas tikrasis pankrokas?
Tačiau vienas vardas, tarsi LT pagrindžio stuburas, tęsiasi nuo pat 1989-ųjų, kada Antakalnyje susitiko pankuojantys jaunuoliai Erkė ir Maišas bei sukūrė grupė pavadinimu… Erkė Maiše! Šis kolektyvas išsiskyrė profesionalumu ir visada stebino sudėtingomis punk/hardcore kompozicijomis ir aštriais taikliais tekstais.
Nenuostabu, kad per ketvirtį amžiaus daug kas keitėsi ir šiandien iš originalios Erkė Maiše sudėties liko tik gitaristas Maišas. Tačiau jo kolegos – tikrai ne scenos debiutantai: mikrofoną ir tekstus valdo Čiubas iš punk/oi! grupės Toro Bravo, už būgnų sėdi Daliakas, savo laiku grojęs tokiose grupėse kaip Spellbound ir Bora, o bosine gitara – Edvo (ex-Lipnūs Maharadžos Pirštai, Turbinos, Frekenbok, Banda Dzeta ir kt.).
Pradėkim nuo amžino klausimo – kas jums yra tas reiškinys “punk”?
Čiubas: Daug nenoriu diskutuoti, bet kaip bebūtų, tas “punk” mane lydi nuo Viršuliškių mokyklos 8B klasės.
Daliakas: “Anglono” vertimas teigia: “PUNK – tai hipių rūšis …” :D Na, pažiūrėkim etimologiškai: ką gi reiškia PUNK? O gi šiūkšlė, tarkim, visuomenės šiūkšlė ir, visu pirma, dėl to, kad ji nenori turėt nieko bendro su oficialiaja visuomene, su jos apsimetinėjimu, paviršutiniškumu, perdėtu vartojimu ir visomis kitomis “vertybėmis”… Man asmeniškai PUNK imponuoja dėl neprisirišimo prie nereikšmingų dalykų, bet tai tik vienas pirmųjų laiptelių vystymosi link, ant kurio stovėdamas supranti, kad gali elgtis taip, kaip tau atrodo teisinga, ir nepriimt primetamų standartų.
Kaip išsilaikėte šiame, galima sakyti, paaugliškame judėjime? Juk turbūt matėt jau ne vieną ateinančią ir pradingstančią kartą…
Čiubas: Nepasakyčiau, kad esu šio reiškinio dalis, bet jis man svarbus jau daug metų…
Daliakas: Nežinau, aš niekur nesilaikiau. Tiesiog kažkokia inercija, gaila mest grot, kai tiek daug į tai įdėta… Be to, smagu kartu leist laiką.
Erkė Maiše pradėjo groti jau beveik prieš ketvirtį amžiaus. Kaip viskas atrodė tuomet, kai tik pradėjote 1989-aisiais?
Čiubas: Nžn, kaip 89 m. atrodė pankrokas Vilniuje, bet Erkė su Maišu, nemanau, kad labai pasikeitė, kaip matai, iki šiol neatsakinėja į žurnalistų klausimus!
Kam skiriate savo kūrybą?
Čiubas: Žmonėm neprisiplakusiem prie pilkos masės, ne akliem įstatymų vykdytojams, žmonėm su savo nuomone.
Kiek žinau Erkė su Maišu vienu metu grojo Čiubo grupėje Toro Bravo. Dabar Čiubas dainuoja su Erkė Maiše. Kokios šių pasikeitimų priežastys?
Čiubas: Matai, Toro Bravo biškį kita tema, drugaja mast, kaip rusai sako, kitos vertybės. Chebra padėjo kaip galėjo, bet tai buvo ne jų. O čia – be pretenzijų kažkokių, be smūgio per jabalą.
Vilniuje šiuo metu vyksta “Vilniaus muzikos savaitė”, kur dalyvauja turbūt visi atlikėjai, bet jūs, atrodo, gyvenate savo paralelinį gyvenimą. Kur galima pamatyti jus gyvai?
Čiubas: Gyvenime neteko groti panašiuose renginiuose ir, duok Dieve – neteks, nesuprantu aš tokių renginių, kažkokia parodija, čia tas pats kaip koncertai už partiją ar konkretų politiką. Pornografija! Ateikit į albumo prezentaciją spalio pirmą savaitgalį. Ten ir pamatysit.
Vasaros pabaigoje vyko turbūt artimiausias pankroko scenai festivalis “Swamp fest”. Kodėl jame negrojote?
Čiubas: Čia jau Krilo (“Swampfest” organizatorius, buvęs grupės Bora lyderis ir fanzino “Kablys” leidėjas – red. past.) reikia klausti, mes su malonumu (turbūt) būtume užlipę ant scenos.
Daliakas: Na, Krilas jau buvo pakankamai prikišęs laukinių ritmų į savo playlistą, kai sužinojo apie mus, todėl nelabai norėjo perpildyt programos griežtu skambesiu.
Daug lietuvių, tarp jų ir pankroko muzikos veikėjų, emigravo ieškodami lengvesnio kąsnio, jūs likot Lietuvoje. Kas čia jus laiko?
Čiubas: Daug dalykų, pradedant nepamainomom nutrintom Vilniaus gatvėm, baigiant mama, tėvuku…
Dalikas: Toks įspūdis, jeigu niekas nelaiko, tai jau reikia ir bėgt iš karto, ir bėgt ant “gatavo”… :D niekas manes nelaiko, bet čia turiu draugų, namus, darbą, Lietuvą!
Daugelis jūsų gabalų temų – santykiai tarp žmonių. Ši tema ypatinga neramina?
Čiubas: Nesakyčiau, kad mūsų gabalai nagrinėja žmogiškus santykius, gal kiekvienas klausytojas savaip juos supranta, pagal savo charakterį, požiūrį į visuomenę. Žodžiai iš dainos: “Da pochui krizė, pochui Tu, nurėšiu galvą su dalgiu”
Koks, Čiubai, Toro Bravo likimas?
Čiubas: Hren znajet, visi likę grupės muzikantai ne pirmi metai gyvena Londone, karts nuo karto susitinkam, pabrynčinam, gal kas pasikeis ir vėl apsigyvensim viename mieste ar bent vienoje valstybėje
Pankai sako “ateities nėra”, bet kas toliau, a?
Čiubas: Toliau kas, o gi albumo prezentacija, darbo valandos, bokso kriaušė ir, kaip visad, pirmadieniais 18.30 repetonas.
Daliakas: Todėl man labiau patinka ne punk, o vėliau atsiradę hardcore/punk, kurie pasakė: taip, viskas aplink gal ir supuvę, bet tu turi savo gyvenimą ir gali jį gyvent taip, kaip tau atrodo teisinga. Be to, dabar man atrodo, kad niekas nėra kaltas dėl tavo gyvenimo, ar visų mūsų gyvenimų, išskyrus mus pačius, nes visi vieni kitus įtakojam ir patiriam tai, ko esam nusipelnę, juk nesitikim, kad pasėjus kaktusą užaugs bananas
Komentarai