2004-ųjų lapkritį “Ore” pirmą kartą paminėjo jau legenda tapusį pavadinimą: “Šeštadienį pribaigt nukeliavau į “Stereo45”…” Įdomiausi dalykai, vykę tame Jogailos gatvės pusrūsyje, tegu lieka jų liudininkų atsiminimuose, tačiau faktas, kad ši vieta “pagimdė” ne vieną šokių muzikos veikėją ir reiškinį: nuo “Nesakyk Mamai/Metal on Metal” iki “Minimal Mondays”, nuo “Partyzanų” iki kitų elektrinių žaibų. Toks pat faktas, kad ten beveik tikraja to žodžio prasme gyveno visa reiverių bendruomenė. Jau pirmojo sezono vadinome šią vietą Metų atradimu.
Buvęs aktyvus “Ore” forumų lankytojas Karolis tada-Višinskis Jachimavičius šiandien rašo: “Klubo patalpos seniai uždarytos, bet klubas vis dar veikia. Jo lankytojuose. Gali juos atpažinti iš to, kad kavinėje nesulaukę savo espresso jie jį pasidaro patys. Jie atrodo kaip girti ilsėdamiesi ant minkštasuolių pardėse. (…) Lengviausia juos pažinti iš gatavumo, kad pasaulio pabaiga gali būt kitą sekundę.
(…) Nes krūvai žmonių nerūpėjo, kiek „Stereo 45“ yra vakarietiškas, kiek nerusiškas, ar mes normalūs, ar šitas tūsas bus visada, iš kurios pusės reikia kasyti galvą, kaip apsimauti kojines, jeigu jau užsidėjai sandalus. Ten visiems rūpėjo tik lipti ant stalo ir vadovauti šokiams. 200 žmonių buto dydžio klube, kiekvienas vadovauja šokiams. Konkurencija kaip džiunglėse. Žmonės iš kitų miestų važiuodavo kaip kokio “National Geographic” parko pažiūrėt, ant tiek išsišokimai tūsuose būdavo gražūs.
Ta proga kalbamės su trio iš “Stereo45”, be kurių ta vieta tikrai būtų buvusi kitokia. Šiandien jie visi dešimtmečiu vyresni, bet vis dar tiek pat “stereo”. “Nesakyk Mamai” ir “Metal On Metal” grojęs Džiugas aka Miss America (vėliau – Kym Wild), jo kolega iš “Metal On Metal” Manfredas ir vienas “Stereo45” iniciatorių, vėliau įvairių vietų ir renginių promouteris Rolas. Electro!
Kodėl „Stereo45“, o ne „Stereo33“ ? Kas šio pavadinimo autorius ?
Džiugas (D): “Stereo45” nes Eifel 65, o ne Eifel 55. Autorius, kaip supratote, atsitiktinių pavadinimų generavimo mašina, sukūrusi tokius pavadinimus: Opus III, Smokie 7, Me & Jacksons 5.
Rolas (R): Norėjau, kad vieta būtų muzikinė, o 45 – tiesiog didesnis vinilo sukimosi greitis ir kokybiškesnis įrašas, suprask, vietoje bus kokybiška muzika. Galvojom visi, bet kas pirmas užvedė ant kelio, nepamenu. Man nuoširdžiai atrodo, kad tai buvau aš.
Gal prisimenat, kas grojo pirmajame „Stereo45“ vakarėlyje ?
D: Berods, “Partyzanai” – Rolai, tu tikrai geriau prisiminsi.
Manfredas (M): Benua ir Mantas T. Išgirdęs, ką groja pastarasis, supratau, kad šitoj vietoj aš užtruksiu. Viskas kuom domėjausi ir ko klausiau tuo metu staiga įsiprasmino.
R: Pussy Shaver aka Mantas T (Partyzanai), toks jaunas Dj PWH ir Benua (Happyendless Dj)
Kaip iš tikrųjų vadinosi tas rūsys Jogailos gatvėje ir kodėl būtent ten ?
D: Vėl klausimas vedantis į nežinią. “Romantika”, bet čia nėra jokios reikšmės. Ten, nes gavome Europos sąjungos paramą, o ten buvo sąlyga, kad reikia įsikurti po policijos komisariatu.
R: Ten buvo kavinė ir ji buvo tuo metu nuomojama. Kadangi tada buvau labai įkaitęs dėl savo idėjos – elektroninės muzikos baro – klubo, griebiau ilgai nesvarstęs ir kartu į tą galerą nusitempiau du savo draugus Martyną ir Roką.
Beveik prieš 10 metų „Ore“ rašė: „Per pasaulį ir mažesnius Lietuvos kampelius besiritantis electro cunamis šį savaitgalį turėjo gerai sudrebinti ir Vilnių. “Stereo 45” kaip visada žadėjo įprastinę dozę šiuo metu populiariausio muzikinio narkotiko.“ Koks santykis tarp electro ir „Stereo45“?
D: Mes naudojome elektrą maitinti kavos aparatą bei pasišviesti. Visa kita yra arba nebuvo, arba neteisingai suprasta, o, galiausiai, ir seniai pamiršta.
M: Nors tas žodis po to labai subjaurėjo, tuomet jis turėjo labai platų muzikinį diapozoną. Groti electro reiškė groti ne tik “Sunglasses at night” ar Miss Kitten, bet ir žinoti šokių muziką padarytą septyniasdešimtais/aštuoniadešimtais. Black Devil Disco Club, D.A.F., Liaisons Dangereuses, Suicide, italo disco, ebm, postpunkas, visa synth muzika buvo tikrasis to laiko įkvėpimas ir atradimas. Electro, aišku, sudarė branduolį, bet minimalistai turėjo savo pirmadieninę liniją, depešistai savo, Daimonas buvo labiau techno. Be to “Stereo” kartais pagrodavo ir “Boogaloo”, ir “Deep Inc.”
R: Manau, kad santykiai buvo labai artimi, nes ta muzika pats gyvenau ir kaip įmonės direktorius buvau išleidęs įsakymą visiems darbuotojams klausyti electro arba mums kartu nepakeliui…
Žiūriu 2005-ųjų „Ore“ geriausiųjų apžvalgą: Metų klubu pripažintas „Gravity“, tačiau tarp nominantų pateko ir „Stereo45“. Ar patys vadinote šią vietą klubu?
D: Klubas būtų kiek per skambu, bet patalpų išdėstymas priminė moteriškus klubus, tad gal kas nors susikūrė neteisingas išvadas.
M: Tikrų tikriausias klubas, tik jame dar kasdien valgai vištienos pyragą ir antradieniais žaidi domino.
R: Vadinom savo namais, disco baru, electro kavine, bet klubu nevadinom, tik į “DJScene” ir “Ore” renginių kalendorius rašydami renginius, „Stereo45” priskirdavom prie klubų.
Tų pačių metų rinkimuose „Stereo45“ atiteko Metų atradimo titulas. Ką žmonės (ir jūs patys) ten atrado?
D: Atrado dar vieną priežastį gadinti sveikatą ir didinti būsimąjį “Sodros” biudžetą. Per Stereo45 ten atsirado 3 metų dydžio skylė iš kepenų nepakankamumo, jutimo organų degradacijos ir mažakraujystės.
M: Šokt klube ant stalo, groti nusirengus nuogai, kartais po aštuoniolika valandų, dažytis veidus, A Flock Of Seaguls miksuoti (tiksliau nemiksuoti) su Alter Ego techno nebuvo kažkas įprasto Vilniuje.
R: Atrado kitokį ritmą, energiją ir tuos vibruojančius garso dažnius, kurie taip giliai palįsdavo po oda, užkeldavo šokėjus ant stalo ir priversdavo nusimetus drabužius pusnuogiams raitytis…
Iš „Ore“ archyvų apie „Stereo45“: electro šukuosenos (kurią sėkmingai padarytų bet kuri kirpėja iš Kalvarijų gatvės, viršutinius plaukus nukirpdama trumpai, o gale palikdama juos ilgus). Turėjot kas nors tokią?
D: Ne, mes rengėmės išskirtinai oda ir dėvėjome afro perukus. Beje, tai – labai gera kirpėja.
R: Manfredas turėjo kitą, bet daugelis labai ieškojom tos kirpėjos iš Kalvarijų gatvės, o neradę viens kitą apkirpdavom, todėl ir atrodėm pusiau skusti, pusiau lupti.
Iš „Ore“ archyvų apie „Stereo45“: „remiksuotą TÉLÉPOPMUSIK “Smile”, kurį dėl electro pamišę “Stereo45” šefai išgirdo pirmąkart, griebėsi už galvų ir electro atrado iš naujo.“ Prisimenat šį gabalą? Kas galėtų būti (arba buvo) šios vietos himnu?
D: Nežinau, kokios šalies saugumas stovi už “Ore” archyvaro nugaros, todėl skubu pataisyti, kad mūsų himnas buvo Human League “C’est Grave”.
M: Turbūt daugeliui skirtingi tie himnai. Vitalic “La Rock”, New Oder “Blue Monday”, Yazoo “Situation”, Black Devil Disco Club “H Friend”, The Normal “Warm Leatherette”, Suicide “Rocket USA”.
http://www.youtube.com/watch?v=YCmZ73nDyiE
R: Himnas keisdavosi kas savaitę, bet pabandysiu prisiminti, kas man tuo metu labai patiko:
Vienas pagrindinių: Justice Vs Simian – We Are Your Friends
Toliau visi geri, net neišeina išskirti…
Koks ryškiausias prisiminimas iš „Stereo45“ laikų?
D: Velnio įsikišimas į Dieviškąjį Vilniaus gyvenimą – veidrodžio susprogdinimo akcija. Matę, dar krūpčioja savo lovose.
M: Tie “stereo laikai” niekada nesibaigė, nes buvo tų rengnių ir po to ne vienas, ir visad su Rolu kalbėjom, kad darysim vėl, bet jei kalbame apie Jogailos gatvės uždarymą, tai turbūt pirmo atidarymo naktys, pilnos atradimo džiaugsmo ir paskutinė, per kurią iš tikro apsiverkiau ir nelabai supratau, kur reikės eiti rytoj. Visa kita kas per vidurį – labai dideliam svaigalų rūke.
R: Autobusu, be stogo, pilnu garso aparatūros ir žmonių, taip pat be stogų, pasivažinėjimas vasario mėnesį – 16C šaltyje po vakarinį Vilniu minint Ore.lt – Stereo45 “2004metų atradimo“ nominaciją.
https://www.youtube.com/watch?v=XiHnJn6k8GE
Kodėl ši vieta labiau verta atminimo nei kitos reiverių buveinės? Kokią įtaką „Stereo45“ padarė Vilniaus šokių scenai?
D: Laivas skęsta, o kapitonas ir visa komanda toliau šoka. Tokios post-Trečiasis-pasaulinis-karas situacijos mums pavydėjo visi.
M: Apie tai, kad pusė šiuo metu grojančių Vilniaus dj’ėjų pradėjo groti ten, kalbėta jau šimtą kartų. Galiu gal tik darsyk asmeniškai pasidžiaugti, kad per “Stereo” pasišvenčiau muzikai ir dabar darau, ką darau. Man atrodo, kad kai ten užėjau, tuo metu dar bandžiau sukti kažkokį biznelį su Linux’o pardavinėjimu autoservisų ofisams.
R: Tai, kad čia joks neatminimas, tai tiesiog vakarėlis kodiniu pavadinimu „Stereo45. 10 metų”, kad žmogai žinotų, kas jiems bus. Man „Stereo45” – ne vieta, tai tarsi mokyklos klasė, kurioje susipažinom, dalinomės ir kažko išmokom.
Ar ką nors panašaus į „Stereo45“ matote šiandienos Vilniuje?
D: Ne. Dabar visi daro jogą ir kepa Beatos sausainius.
M: Šiandien muzikine prasme, skambesiu, alternatyva kitkam, kas vyksta aplink, artimiausi man atrodo Mato ir kompanijos rengiami šokiai. Neseniai jie mane, kaip “Stereo” rezidentą, kvietė pagroti jų “D.O.S’e”, todėl gražinau skolą ir prie gimtadienio pakviečiau prisijungti Mareką Wojdą. “Sattoje” turbūt buvo panašus jausmas, backgroundas ir bendruomenė, tik su kita muzika.
R: Šiandien yra tik tokios rimtos įstaigos kaip menų fabrikai, kultūros barai, dj barai ir klubai. Reiveriams sunku turėti ir išlaikyti savo klubą, nes tada nebelieka laiko rokenrolui.
Naujausiame „Stereo45“ tūse gros apie 20 dydžėjų. Kaip visus sutalpinsite?
D: Sugrūsime į mentų uaz‘ikus ir pristatysime į grojimo vietą. Jiems sukūrėme tris prievartines scenas, tad kaip nors.
M: Aš esu prieš “dj karnavalus”, kur visi groja po dvidešimt minučių. Rolas buvo pamėgęs tokius rengti “Woo” ir “Gorkyje”, nes pusė klubo vien didžėjais ir jų panomis užsipildo. Bet dabar proga tokia, kad labai norėjos pakviesti kuo daugiau grojusių per tuos dešimt metų. Ypač norėjos priverst senas plokšteles išsitraukti tuos, kurie jau seniai niekur nebegroja ir naktimis į lauką nebeina. Sales turime tris tai kažkaip sutilpsim.
R: Bus trys scenos, viena jų virtuvėje, ir visi dj gros tik žiauriai gerus gabalus. Visi dj turės po akademinę valandą, per kurią turės pasakyti viską, ką galvoja. Laukit bekompromisinių dj setų.
Kaip trimis žodžiais apibūdintumėt „Stereo45“ dvasią?
D: Mes-daužome-langus.
M: Rolas. Rokas. Martynas.
R: Šokiai be stabdžių!
Komentarai