Alamutas – pietinėje Kaspijos pakrantėje stūksanti viduramžių tvirtovė, kurioje XI–XII a. buvo įkurta pirmoji samdomų žudikų mirtininkų mokykla, grįsta ismailitų (karingos šiitų sektos) mokymu, kurio aukščiausia tiesa skelbė: „Nieko nėra tikro, viskas leistina.“ Tvirtovės vietininkas Hasanas ibn Saba sukūrė tobulą psichologinio manipuliavimo sistemą, leidusią įtikinti mirtininkus asasinus, kad žudydami šie nė akimirkai nesuabejotų, jog už savo „teisingą“ poelgį pateks į rojų…
1092-ųjų pavasarį į nuostabų žydintį sodą prie Alamuto tvirtovės kalnuose atgabenama išsigandusi mergaitė Halima. Tuo pat metu kitu keliu į tvirtovę atjoja jaunuolis Ibn Tahiras, trokštantis tarnauti vyriausiajam vadui Hasanui Ibn Sabai. Halima ruošiama tapti meilės rojaus hurija, o kilnumo ir pasiaukojimo idealais įtikėjęs jaunuolis pasiryžęs būti geriausiu Hasano kariu. Tačiau ko iš tiesų siekia Hasanas? Kodėl dar gyvi trumpam įžengę į rojų narsiausi jo kariai tampa negailestingais „gyvaisiais durklais“? Kas laukia Halimos ir Ibn Tahiro? Ar fanatiškų idėjų mūšio lauke juos išgelbės grožis ir poezija?
Slovėnų rašytojo Vladimiro Bartolo (1903–1967) romane „Alamutas“ analizuojamas religinio fanatizmo atsiradimas, gvildenama tiesos ir melo problema, atskleidžiamas valdžios užgrobimo mechanizmas ir jo būtini atributai (masinės sąmonės valdymas, asmenybės kultas, susidorojimas su politiniais priešininkais). Remdamasis istoriniais faktais, autorius audžia ryškiaspalvę to laikotarpio kultūrinių, religinių ir politinių įvykių drobę su tiksliomis datomis bei asmenybėmis.
Į didžiąsias Europos kalbas romanas išverstas paskutiniaisiais XX a. dešimtmečiais, o po 2001 m. rugsėjo 11-osios „Alamutas“ pasirodė ir anglų kalba. XXI amžiaus skaitytojui ši knyga padeda suvokti daugialypes terorizmo priežastis ir kovos prieš terorizmą mitologiją.
Vladimir Bartol. Alamutas. Iš slovėnų kalbos vertė Laima Masytė. K.: Kitos knygos, 2014.
Komentarai