Girių Dvasios ir Undan apie artėjantį ketvirtąjį “Postcosmos”

Tradiciniu tampantis, alternatyvią eksperimentinę muziką, poeziją ir kūrybingą atmosferą jungiantis rudens įvykis “Postcosmos”, šiemet įvyks paskutinį rudens savaitgalį – lapkričio 27 d. Rašytojų namuose Vilniuje. 2013-aisiais prasidėjęs nuo roko nukrypimų ir postroko, muziką vienam vakarui įkurdinęs Vilniaus televizijos bokšte, Planetariume bei klube „Tamsta“, link Sirvydo gatvės artėjantis postcosmosas darganas sklaidys itin ramiu elektroniniu folku.

„Postcosmos” sumanymo ašis – platus žvilgsnis ir natūralus pajutimas to, kas, kur ir kada turi suskambėti. Kadangi ši renginių serija dar neturi ilgos istorijos ir aiškios auditorijos ar apibrėžto muzikinio stiliaus, viską darome taip, kaip jaučiame, kviečiame tuos, kuriuos norime išgirsti, programą dažnai deriname laisvai improvizuodami. Šiemet, remdamiesi tuo pačiu nevaržomu minčių srautu, pasirinkome projektus, kurie tarpusavio derme tarsi savaime nukreipė į buvusį legendinį “Suokalbį”, kur šiuo metu veikia baras „Salionas“ ir kur kūryba įsigėrusi labai giliai į sienas“ – pasakoja renginio organizatoriai.

Paskutinį lapkričio penktadienį greta „Saliono“ specialiai įkurdintoje renginio erdvėje pasirodys mažeikiečio Evaldo Azbukausko sukurtas muzikinis projektas Girių Dvasios, vilniečiai Undan bei techno-ambient-etno atlikėjas Vėjopatis. Užsimenama, jog šiame “Postcosmos” simpoziume numatomas ir gyvai skaitomos poezijos prieskonis.

Toliau į klausimus apie artėjančius pasirodymus ir rudens nuotaikas atsako vakaro dalyviai – Undan ir Girių Dvasių globėjas Evaldas.

Kur ir kada buvo paskutinis Jūsų pasirodymas ir ko gali tikėtis susirinkusi “Postcosmos’4″ publika?

Undan: Paskutinis mūsų pasirodymas įvyko vasaros pabaigoje nuostabiame festivalyje „Mėnuo Juodaragis“, kurį gera prisiminti. Mūsų muzika – tai daininga istorija, įpinta į šiuolaikiškumo ir senosios lietuviškos gelmės sintezę, neprarandant jaukaus ir harmoningo skambesio. Koncertas “Postcosmos’e” bus panašus į garsų pasaką, kurioje pasireikš harmonija, tarp to, kas atkeliavo iš mūsų protėvių ir tarp to, ką turime dabar.

Evaldas/Girių Dvasios: Rugpjūčio pabaigoje, po grojimo „Mėnuo Juodaragyje“, kitą dieną važiavau tiesiai į „Loftas fest“. Tada ir grojau paskutinį kartą Vilniuje. Labai pavargau tą savaitgalį, bet tai buvo vienas įsimintiniausių savaitgalių mano gyvenime, be to, buvo mano gimtadienis.

Viena pasirodymo Rašytojų namuose dalis bus iš mano paskutinio albumo „Ratu“, o kitą dalį sudarys senesni, klausytojų pamėgti kūriniai, taip pat ir neišleista medžiaga.

Kas svarbiausia, norint gerai jaustis scenoje ir sėkmingai perduoti tai, kas slypi Jūsų muzikoje?

Evaldas/Girių Dvasios: Na, manau, atlikėjas turi padaryti viską, kas nuo jo priklauso, kad pasirodymas būtų geras. Bet yra ir kiti veiksniai. Grojant identiškai tą pačią programą skirtingose vietose, skirtingu laiku, skirtingai publikai būna skirtingas jausmas, skiriasi publikos reakcija ir kt. Todėl, kad pasirodymas būtų tobulas visi veiksniai taip pat turi derėti tobulai. Jei tinkamai pasiruošęs atlikėjas, susirinko publika, kuri žino, ko atėjo ir ji jau susipažinusi su atlikėjo muzika, pasirodymo laikas yra geras, o vieta – labai tinkama, reiškia laukia nepamirštamas vakaras (šypsosi). Gal yra ir kitų veiksnių apie kuriuos nesusimąstome.

Undan: Svarbu artima šiai muzikos krypčiai renginio atmosfera, publika, mūsų pačių būsena bei geras garsas.

Apie ką yra Jūsų kuriama muzika?

Undan: Undan – tai vanduo. Savitos senojo, gilaus bei gyvenimiško lietuviško folkloro muzikinės interpretacijos, apipintos harmoningomis ambient atmosferomis. Grupė Undan, jungdama senovinę lietuvišką gelmę su moderniomis ir šiek tiek multikultūrinėmis muzikinės raiškos priemonėmis, išsaugo lietuviškų liaudies dainų giluminę esmę, modernios priemonės suteikia spalvų, kurios tik dar labiau praturtina bendrą muzikinės kelionės atmosferą. Šiuo metu dirbame prie debiutinio albumo įrašų, tai mūsų tikslas ir didžiausia svajonė šiandien.

Evaldas/Girių Dvasios: Apie naujausią albumą „Ratu“ yra daug kalbėta. Tai mano meilės savo kraštui, savo šaknims išraiška. Taip pat tai – duoklė Lietuvos gamtai. Manau, kad į šią kūrybą sudėta tiek daug, jog bandydami ją apibūdint žodžiais mes kaskart tą padarytume netiksliai. Todėl siūlyčiau tiesiog klausyti ir pajusti patiems, apie ką tai. Albume dominuoja kūriniai su sutartinėmis, kurias aš labai pamėgau, per kurias aš pajutau tai, ką sunku nusakyti žodžiais.

Koks šis ruduo?

Judita: Spalvotas bei kūrybiškas.

Evaldas/Girių Dvasios: Man, asmeniškai, šis ruduo labai gražus, spalvingas, jausmingas ir kupinas atradimų apie save ir pasaulį. Taip pat smagu šiek tiek atsipalaiduoti po įtempto grojimų tvarkaraščio vasarą, kažkiek patinginiaut (šypsosi). Man malonus šis sulėtėjęs rudeniškas tempas – mėgstu gyventi taip, kai nereikia niekur skubėti, kai neslegia nepabaigti darbai.

Dėkojame už atsakymus grupės Undan atstovei Juditai be Girių dvasių autoriui Evaldui. Jie, solo projektas Vėjopatis ir dar neįvardinti poetai, iš po rudeninio skverno traukdami savo kūrybą, dalinsis talentu lapkričio 27 d. Rašytojų Namuose, Sirvydo g. 6, Vilnius.

Internete:

facebook.com/events/1639076016357867