Su Benu Aleksandravičiumi, ba. grupės lyderiu, pirmą kartą kalbėjome 2013 metais, kuomet atlikėjas dar tik buvo pradėjęs suktis scenoje ir pristatė lietuvių kalbą suprantančiai ausiai savo indie muzikos skambesio versiją.
Šiandien ba. – vienas progresyviausių ir produktyviausių Lietuvos muzikinių projektų: žada naują EP “Saulėsužtemimas”, nominuoti M.A.M.A apdovanojimuose (kur, pasirodo, užtenka parodyti bambą, kad taptum vienu pagrindinių įvykių) kaip geriausia metų alternatyvos grupė bei ruošiasi į koncertinį turą po Lietuvą. Susitinkame su Benu vienoje Vilniaus kavinių ir kalbame apie tai, kas ką ir kaip.
Naujausias ba. kūrinys “Byru iš lėto” iš būsimo EP:
Vos suderinom susitikimo laiką – šiuo metu intensyviai dirbat prie naujo EP pirmųjų akordų. Pristatykit, kada ir ko sulauks Jūsų klausytojai?
Dabar įrašinėjam naują EP, jame bus trys kūriniai. Vienas jų – senas, bet niekada neturėjo studijinės versijos, nes aš jį buvau padaręs vienas, nors mes tuo metu jau turėjom grupę. Visad norėjau juo pasidalinti, tai dabar po metų nusprendėm, kad būtų nice padaryti normalią versiją, o ne turėti kažkokią naminę, kurios nei galim duoti žmonėms pasiklausyti, nei į radiją paleisti. EP bus ir du nauji kūriniai. Vienas, pats pirmas – minutės su trupučiu trukmės pankroko vaibas. O kitas, pagrindinis – “Saulėsužtemimas” – kaip ir vadinasi EP, yra debiutinio albumo “Rasti/Pasiklysti” gabalo „Juodaesi“ pratęsimas.
Šioje vietoje mėgstu daryti tęstinumą tarp kūrinių. Tarkime, buvo „Tu jauti/Lieti“ ar „Juda kojos/Jauti“ rašoma su slash‘ais. Taip pat ir „Juodaesi“ – rašoma be tarpo, kaip ir “Saulėsužtemimas”. Tokiais paprastais minimaliais dalykais norime leisti suprasti, kad jei ateityje bus kūrinys be tarpo, jis lygiai taip pat pratęs tą istoriją, kuri jau anksčiau buvo pradėta.
Šiaip “Saulėsužtemimas” gimė po “Rasti/Pasiklysti” išleidimo ir dedam į jį daug vilčių kaip į kūrinį. Jame mes matome (o tikiuosi ir klausytojai pamatys) mūsų progresą, ypač tekste bei instrumentinėje daly.
Šiame EP vėl nebus kūrinių anglų kalba?
Ne, nebus niekada kūrinių anglų kalba. Jei ir bus kūrinių anglų kalba, tai jau nebebus ba. Tai bus galbūt kitas mano muzikinis projektas.
Ar neužsidarot nuo užsienio rinkų?
Tokia ir buvo mano mintis, kai tik pradėjo viskas rutuliotis – nusprendžiau, kad ši grupė yra skirta grynai Lietuvai. Jei mums pavyktų su ja groti užsienyje ir žmonėms patiktų – tai viskas OK. Mes ir grojam Baltijos šalyse, Suomijoje ar panašiai – jiems yra įdomu. Mano tikslas nėra eiti į užsienį su šita grupe, nes Lietuvoj yra toks šūdas su lietuvišku tekstu muzikoje, kad aš tiesiog ir noriu tik Lietuvai skirtos grupės su lietuvišku tekstu. Kad žmonės išmoktų iš naujo klausyti teksto, o ne tik vaibinti pagal drums‘us. Noriu pripratinti žmogų analizuoti tekstą jo paties gimtaja kalba.
Markas Palubenka viename interviu kažkada pasakė, kad „svarbu ne ką, bet kaip“ dainuoji. Ar ši taisyklė galioja ir jūsų dainų tekstams? Turint omeny, kad jie dažnai padriki ir laužyti.
Jie visada kažką reiškia, bet niekas jų nesupranta. Iš pradžių visada sakydavau, kad „taip ir turi būti“, bet dabar pykstu, kad toks gabalas kaip „Sugebėt pasikeist“ yra labiausiai žmonių klausomas. Jis pasakoja normalią istoriją, jo tekste viskas aišku. Arba kai dainoje keturios eilutės – jos sako daug daugiau, bet žmonės vis tiek nesugeba jų suprasti, nes sako, kad yra per mažai teksto. Iš tikrųjų ten yra daug teksto, bet visi bando užsivaibinti labiau ant jausmo nei teksto, ne per daugiausia bandydami jį suprasti.
Labai džiaugiuosi, kad pradėjom labai anksti kažką make‘inti, nes žmonės lengvai gali pastebėti progresą. Labai džiaugiuosi, kad neatėjom kaip kokia grupė The Roop, kuri ketverius metus sėdėjo studijoje, neva grynino savo garsą – man tai yra žiauriai nezajabys taip sėdėti ir bandyti kažką šlifuoti iki pat galo. Aš tiesiog padarau, jeigu man pačiam patinka, tai man nereikia keturių posmelių ar penkių priedainių. Užtenka vienos minutės su keturiom eilutėm, jeigu aš pats suprantu, ką noriu pasakyti, tai let‘s c‘mon davai.
Dabar tiesiog jaučiasi progresas. Aš vis dar stengiuosi nepasakyti nieko, bet tuo pačiu pasakau daug ir žmonės pradeda tai suprasti.
ba. – dabar geresnė grupė nei buvo prieš trejus metus?
Taip, visiškai. Labai daug dalykų pasikeitė per tą laiką ir aš manau, kad dabar, kai darom šiuos įrašus ir kai prasidės turas, mes jau esam grupė. Visą laiką kažko trūkdavo ir muzikantai, daug metų esantys scenoje, sakydavo mums „Taip, čia yra tema, čia bus big, bet čia kažko labai trūksta“. Dabar stengiamės užpildyti visas spragas – tiek su muzikiniais sprendimais, tiek su gyvu skambesiu, tiek ir su tuo pačiu koncertiniu vaizdu. Visa tai užpildyti ir atrodyti kaip visavertė grupė.
Dėl to atsirado ir naujas grupės narys?
Turėjom ir anksčiau gitaristą. Na taip, reikia tos antros gitaros, bet po to kažkaip pagalvojau, kad nenoriu daug žmonių grupėje. Tai tiesiog atmetimo būdu atskyrėme tą gitaristą ir reikėjo šiek tiek laiko. Bosinės gitaros mums visą laiką reikėjo, tiesiog nesinorėjo bet ko paimti į grupę, nes vis tiek ieškai žmogaus, su kuriuo gali ir pašnekėti, ir panašiai. Laukiau laukiau ir atsirado tas žmogus draugų rate. Seniai to reikėjo, bet privalėjom tiesiog išlaukti to momento ir neskubėti su šiuo sprendimu.
Dabar jaučiu, kad tai – tinkamas žmogus mūsų grupei, nes jis jai kažko tik prideda. Jei būtų koks sesijinis muzikantas, jis ir pridėtų, ir atimtų, nes nebūtų bendro vaibo, bet dabar viskas yra visiškai clean. Net tie nauji kūriniai neskambėtų taip, jei nebūtų atėjęs būtent jis, o būtų atėjęs kažkoks kitas žmogus.
Su grupe esat ir draugai?
Jo, be abejo.
Kaip leidžiat laiką kartu?
Ką aš žinau, geriam. (Juokiasi). Beleką – jam‘inam, grojam. Aš visą laiką noriu kuo daugiau laiko praleisti su grupe, nes turi ne tik studijoj susėdęs kažką daryti. Turi ir galvoti panašiai, ir sprendimai turi būtų panašūs. Mūsų draugų rate yra toks dalykas, kad visi užsiimam kažkuo ir tas draugų ratas yra kaip vienas didelis menininkas, turintis daug visko. Aš džiaugiuosi, kad tiesiog turim ko paklausti patarimų ir turim iš ko išgirsti kažkokią nuomonę. Visi žmonės, kurie dirba su mumis, yra vienas didelis ba.
Amžius – itin dažnai linksniuojamas žodis, kalbant apie ba. Lietuviškoje muzikos virtuvėje jūsų jauni veidai daugiau kelių atveria, ar visgi kažkuriuos ir uždaro?
Kad čia tik aš jaunas, Jonui ir Maratui normaliai tų metų. Man mano amžius, manau, nei nieko užrakino, nei atrakino. Žmonės gal iš karto kitaip žiūrėjo. Jei būčiau pradėjęs 25-erių make‘inti, gal jie kitaip kalbėtų. Bet kai ant normalios scenos pradėjau groti, kai man buvo šešiolika ar septyniolika – gal tada tai jautėsi, kad jaunas žmogus atėjęs į sceną kažką rodo.
O mūsų klauso ir jauni, ir visokie žmonės. Žiauriai daug kas sako, kad mūsų klauso tik paaugliai ir mūsų muzika yra paaugliška. Į tokį klausimą stengiuosi niekada per daug negalvoti, ką atsakyti. Paprasčiausias atsakymas būtų, kad aš noriu užsiauginti klausytojus, kad tie jauni žmonės turėtų ko klausyti, nes jų yra nemažai. O mano tikslas būtų dabar plėstis ten, bet eiti ir į vyresnius žmones.
Kiek stengiatės atsiriboti nuo klausytojų norų, o kiek atsižvelgti, kad muzika patiktų jūsų klausytojams?
Visą laiką bandžiau kurti savaip, per daug neklausyti. Aišku, visą laiką išklausai, ką tau sako kiti žmonės, bet stengiesi per daug tuo nesivadovauti. Buvo momentas, kai įrašinėjom albumą, kai pradėjau labai smarkiai galvoti, kas žmonėms patinka ir ką aš turiu toliau daryti. Kai iš dvylikos kūrinių žmonėms labiausiai patinka du, aš stengdavausi daugiausia remtis jais. Galbūt viskas iš to rush‘o, kad norėjau daryti kuo daugiau, o ne kažką gero. Išsivartė viskas taip, kad tie kūriniai, kurie buvo rašyti pagal senus reference‘us, yra seniai užmiršti ir išmesti, nes tiesiog atsisėdau vieną dieną po ilgo laiko nieko nedarymo ir supratau, kad noriu tiesiog sakyti tai, ką aš noriu. Ir daryti taip, kaip aš noriu.
Šiuo metu vėl, kaip ir prieš keletą metų, nebebijau rizikuoti ir tiesiog bandom daryti taip, kaip mums patiems smagu groti.
Vasarį-kovą leisitės į turą “Saulėsužtemimas”. Ko labiausiai laukiat?
Labiausiai norėčiau šiais metais pasistengti pasirodyti kiekviename mieste lygiai taip pat gerai. Nes dažnai kenčia kai kurie miestai, kai, tarkime, groji dvi ar tris dienas iš eilės ir tas trečias koncertas, aišku, iš dalies kenčia. Kiekvieną dieną vėl iš naujo darai tą patį. Šiam turui mano didžiausias tikslas būtų pasistengti kiekvienam miestui atiduoti kiek įmanoma daugiau.
Matai, beveik metus nedavėm jokio material‘o po albumo, tikiuosi, kad spėsim viską padaryti ir įtikinti žmones, kad nestovėjome vietoje, o kažką veikėm visą tą laiką. Būtų malonu išlaikyti klausytojų tikėjimą ir dėmesį – kad žmonės nuosekliai sektų, ką darom. Mano galvoje viskas sugalvota ilgam laikui į priekį – kaip kas bus ateityje. Matau viziją, kuria žmonės sektų ir atrastų tai. Tai mano tikslas būtų kuo geriau pasirodyti, o noras – išlaikyti žmogaus dėmesį.
ba. koncertinis turas “Saulėsužtemimas”
ba. internete:
Komentarai