Tricky – legenda kiekvienam triphopo klausytojui. Tiesa, jis visada buvo trečias po Portishead ir Massive Attack, kurių debiutiniame albume “Blue Lines” jis repavo. Naują projektą „Skilled Mechanics“ pristatinėjantis atlikėjas į savo koncertinį turą įtraukė ir Vilnių – tris dienas iš eilės atgrojęs Lenkijoje, Tricky pasirodė menų fabrike “Loftas”. Pamatėme ir išgirdome tai, ko Vakarų Europos melomanai lauks dar keletą savaičių. Tik kažin, ar labai yra ko laukti. Nebent esi die-hard Tricky fanas, kuriam svarbiausia, kad atlikėjas… yra scenoje. Vilniuje jis buvo.
Fun fact: savo tėvynėje Tricky uždrausta pasirodyti visuomeninėje televizijoje, nes jis atvirai propaguoja narkotikus ir šiaip yra gana nepavyzdinis tipelis, o štai mūsų LTV su džiaugsmu jam skiria savo bene populiariausią laiką. Nors mums keisčiau buvo tai, kaip jis sugebėjo atsidurti televizijoje 8 valandą ryto… kam jam tai?
Į “Loftą” susirinkusius klausytojus pasitiko Fusedmarc – po ilgokos pertraukos atgimusi grupė, tamsiu skambesiu ir emocionaliu vokalu artima Tricky muzikiniam stiliui bei sugebėjusi visus nusivesti į prietemos ir gilaus ritmo erdves. Kai kam pasirodė, kad britų žvaigždė taip ir nepasiekė Fusedmarc sukeltų emocinių aukštumų. Tačiau tiek Fusedmarc, tiek Tricky priklauso labiau praeičiai nei dabarčiai. Skirtumas tik tas, kad Tricky tebeleidžia naujus kūrinius, o Fusedmarc per savo karjerą taip ir neišleido “normalaus” albumo, nors sugebėjo sugroti viename didžiausių Europos festivalių “Sziget” Vengrijoje. Taigi, džiaugiamės faktu, kad Fusedmarc toliau groja, bet laukiame iš jų žingsnių į priekį.
Koncertų maratonas, kaip ir šimtas kitų priežasčių, galėjo į sceną įgrūsti Tricky vangų ir atsipūtusį. Cigaretę po cigaretės prisidegantis atlikėjas stoviniavo už būgnų, nugarą atsukęs auditorijai. Jis atliko keletą „Skilled Mechanics“ kūrinių, kartas nuo karto pašmėžuodamas ir scenos priekyje. Konvulsyvus marškinėlių tampymas ir lyg iš po žemių sklindantis žemas vokalas perėjo į energingą šokį ir bendravimą su publika tik biso metu. Iki tol – nei labas, nei sudie, bet, žinoma, Tricky niekada nepasižymėjo iškalbumu.
Ilgamečiai fanai pasigedo senojo Tricky bei populiariausių jo dainų (pavyzdžiui, taip ir nenuskambėjusios „Hell is Round the Corner“), Tricky repuojančio arba moteriškų vokalo intarpų (kai kuriuos jų atliko gitaristas). Momentais trūko ir paties Tricky vokalo – kai kurių dainų metu atlikėjas nė nepaėmė vangiai ant žemės numesto mikrofono arba mosavo juo tolokai aplink.
Tačiau tada, kai mikrofonas (ar net keli mikrofonai) visgi atsidurdavo Tricky rankose, pasigirsdavo melancholiška naktinio Bristolio energija. Būgnininko ir gitaristo energijos užteko išjudinti “Lofto” auditoriją. Čia britai turėtų padėkoti gerų koncertų vis dar neišlepintiems lietuviams.
Tik įėjus į “Loftą” pasitiko… svylančių riebalų kvapas. Negi ir čia būtina kepti tuos buterbordus, negi neišeina pakentėti tų kelių valandų neryjant arba bent jau pasirūpint efektyviu gartraukiu? Apšvietimo meistrui reikėtų nukapoti pirštus už chaotišką mirgėjimą ir saiko neturėjimą – kartais vaizdas priminė legendinius popcentro klipus. O juk viena spalva ir minimalus judesys – to būtų užtekę. Garso akivaizdžiai trūko – jei nebuvai pirmosiose eilėse, aplink nuolat šurmuliavo “turgelis”, kuriame galėjai prisiklausyti visokiausių replikų apie atlikėją. Iškalbinga tai, kad po kelių kūrinių, kaip ir dauguma pasibaigusių staiga, salėje ir toliau girdėjosi tas bendras murmėjimas – publika net nesureagavo į tai, kas vyksta scenoje. Ar sakai, žmonės buvo apakę nuo gerumo? Kas pasisekė koncerto organizatoriams, tai surinkti brandaus amžiaus žmonių būrį, kuriame buvo nemažai eiliniuose koncertuose retai matomų veidų. Tai sukūrė tam tikrą išskirtinumo ir šventės atmosferą.
Koncertui įsibėgėjant ritmai vis stiprėjo ir pasirodymo pabaigai buvo paliktos vienos stipriausių „Skilled Mechanics“ dainų. Paskutinis Tricky ir jo “patyrusių mechanikų” atliktas kūrinys – „Do You Love Me Now“, pasiskolintas iš The Breeders.
Organizatorių nuogąstavimai nepasitvirtino, o Ramūno Zilnio ir kitų skatinimai pirkti bilietus suveikė – “Lofto” salės negalėjai vadinti perpildyta, bet artypilne – drąsiai. Kad ir kaip pavyko pasirodymas (o įvertinimų amplitudė išties skirtinga), vieno nepaneigsi – Tricky personažas yra sunkus ir nenuspėjamas. Ar to vis dar užtenka? Atlikėjo šlovės zenitas buvo prieš 15-20 metų, šiandien jis daugiau naudojasi šiuo įdirbiu. Tokia triphopo nazareth chaltūra, jei suprantate, ką norim pasakyt. Nei pramogos, nei pamokos. Labai mažai atlikėjų sugeba išlaikyti tolygią karjerą ar net kilstelėti ją į naują lygį kaip, tarkim, Swans ar PJ Harvey ir didžioji dauguma neatlaikusių… Tricky patenka tarp pastarųjų, panašų, jo galiojimo laikas jau pasibaigęs.
Tik nesakykit, kad reikia džiaugtis, kad išvis kas nors atvažiuoja. Nereikia, nes šiame koncerte kartais buvo tiesiog graudu.
Komentarai