Local Blood – jauna, vos metus gyvuojanti grupė iš Vilniaus. Kvartetas: Šarūnas Vyštartas, Žygimantas Bidva, Kęstutis Bidva ir Laurynas Šakys, jau spėjo apšildyti Son Lux ir The Underground Youth, sudalyvauti keliuose debiutantų konkursuose, užsiimti vietas vasaros festivaliuose ir padėti skleisti kiek pavėluotą post-punk žinią Lietuvai. Linkime vaikinams ilgainiui išsivaduoti iš akivaizdžios kai kurių atlikėjų įtakos, pradėti kurti, tai, kas rūpi jiems ir gal net uždainuoti lietuviškai. Bet, visų pirma, pamesti tuos žanrinius apynasrius, kuriuos jie kol kas savanoriškai nešioja.
Tuo tarpu kartu su Šarūnu, Žygimantu, Kęstučiu ir grupės vadybininke Aušra Kareniauskaite sėdame pasikalbėti apie alternatyviają sceną, grupės muziką, klipus ir barzdas.
Kaip prasidėjo Local Blood?
Žygimantas: Su Šarūnu išsinuomojom studiją, grojom dviese gal kartą per savaitę. Taip barškinom instrumentus apie metus, tada prisijungė Kęstas su Laurynu ir susiformavom galutinai. Kaip pilna grupė grojam tik nuo šių metų.
Šarūnas: Labiausiai mus įkvėpė Interpol. Kai išgirdom „Evil“ pradžią, buvo žiauriai gerai. Bandėm kažką panašaus grot, bet iki šių metų nieko nesigavo – tik dabar prasidėjo visas atradimas.
Žygimantas: Post-punk atsirado natūraliai. Pradžioj buvo daugiau indie, bandėm daryti kažką linksmiau, bet dabar, kai jau turim pilną sudėtį, visa kūryba linksta link klasikinio post-punk. Joy Division, Interpol, The Editors mums buvo labai svarbios grupės.
Kol kas didžiausią dalį mūsų muzikoje užima emocijos, nors dabar stipriai dirbam link aiškesnio koncepto muzikoje. Anksčiau buvo tik prasigrojimai, dabar turim kažką konkretaus ir bandom ant to statyti.
“Vilnius Temperature” prižadėjo jums sukurti klipą. Kaip jis atrodytų jūsų vaizduotėje?
Aušra: Stadione gal.. Su Sauliumi Baradinsku, kuris režisuos klipą, turėsim susitikimą ir visą idėją išgvildensim. Jis turi minčių ir idėjų, mes taip pat, tad reiks jungtis.
Šarūnas: Klipų Lietuvoje yra daug – vien į “KlipVid” kiek jų prisiunčia. Gerų klipų – daug mažiau.
Žygimantas: Taip, bet vien S.Baradinsko Deeper Upper „Unity“ klipas yra geriausias pavyzdys, kad įmanoma padaryti kažką labai gero.
Daug jūsų koncertų vyksta konkursuose ir festivaliuose. Kodėl tiek mažai solinių pasirodymų?
Aušra: Manau, kad tai kaip tik labai gerai. Mums reikia pasirodyti platesnei publikai, kurioje lengviau atrasti nišinę muziką klausančių žmonių. Vienas stipresnių koncertų buvo The Underground Youth apšildymas “Kablyje”, Vilniuje – čia buvo būtent tai publikai orientuotas pasirodymas. Nuo rudens bus daugiau solinių koncertų.
Kaip pasitaikė galimybė apšildyti The Underground Youth?
Kęstutis: Mes vis siūlėmės groti „Kablyje“, o jie vis sakė, kad nėra vietos, dar pagalvos. Kai buvo paskelbta, kad gros The Underground Youth, jie dar neturėjo apšildančios grupės – Gytis iš „Kablio“ pagalvojo apie Local Blood ir štai.
Šarūnas: Jo, tada buvo pirmadienis ir aš sirgau. Man paskambino ir sako: ketvirtadienį tu grosi „Kably“. Ėjau pirkt vaistų, išsigydžiau ir grojau.
Kęstutis: Buvo daugiausiai jaudulio iš visų mūsų grotų koncertų. Ten buvo daug žmonių, kurie ne tik mėgsta tokią muziką, bet ir organizatorių, svarbių žmonių. Mums reikėjo gerai pasirodyti.
Žygimantas: Buvo kažkoks spaudimas, kad reikia gerai pasirodyti, nes mūsų auditorija yra nišinė. Tačiau tuo pat metu tai ir atpalaiduoja, nes tame koncerte būtent ir buvo mūsų nišinė auditorija, tad žinojom, kad greičiausiai patiksim tiems žmonėms.
Esat minėję, kad laukiat stabilumo, o tada seks dideli dalykai. Ar stabilumas jau atėjo?
Kęstutis: Taip, stabilumas jau atėjo. Kai atsirado bosistas, su kuriuo viskas gerai sekasi, grupė susidėliojo į savo vietas. Kai kuriam kažką, sekasi puikiai, tad tuoj seks ir dideli dalykai.
Turit išleidę 4 dainų demo. Kas toliau? EP?
Žygimantas: Taip. Kai pradėjom groti, turėjom du planus: išleisti EP ir sugroti festivalyje. Panašu, kad artimu metu įvykdysim abu šiuos dalykus – festivalio planas pavyks su kaupu, o EP jau pradėjome įrašinėti – galbūt jau rudenį bus galima jį išgirsti. Kol kas turim dvi dainas, o visa kita kūrybos stadijoje.
Kokių dar turit iššūkių?
Kęstutis: Išvažiuoti pakoncertuoti į užsienį. Kad ir padaryti mini turą per Baltijos šalių klubus ar kažkur į Vakarus..
Aušra: Berlyną!
Visi: Berlyyyyyną….
Žygimantas: Taip, čia tai būtų didžiausia siekiamybė. Post-punk šaknys čia. Turėtų būti labai smagu ir daug vietų, kur pasirodyti su tokia muzika.
Aušra: Lietuvoje tokių vietų mažiau. Vilnius vis tiek yra pagrindinis miestas, jame renkasi didžioji dalis bendruomenės. Berlyne underground scena labai aktyvi, o kadangi jame yra pažįstamų ir pažinčių, tai atrodo kaip visai realus variantas. Pirmai pradžiai užtektų pamatyti tą pogrindį iš vidaus, pajausti, ką reiškia groti kitoje šalyje.
Lietuvoje paskutiniu metu underground scena juk irgi atsigauna?
Šarūnas: Taip, žinoma, klausytojų irgi vis daugėja.
Aušra: Man šitas ypač akivaizdu dirbant su jaunomis grupėmis. Kai atidarėm “Liverpool” barą, mūsų klausė, iš kur rasim tiek daug jaunų grupių. Per šiuos du metus aš net negaliu suskaičiuoti, kiek grupių čia debiutavo ar tiesiog grojo net ne po kartą. Atgimimas tikrai ryškus, tai jaučiasi visuose žanruose.
Kęstutis: Mes irgi debiutavom “Liverpool’yje”. Na, pirmas koncertas buvo garaže, bet rimtas koncertas buvo čia – pernai metų vasarą.
Kaip atrodys Local Blood po kelių metų?
Kęstutis: Aš būsiu užsiauginęs barzdą. Nu jei pradės augt. Ir norim grot stadione prieš 10 000 žmonių!
Šarūnas: Aš tai toliau su barzda būsiu. Jei grosim toliau, kaip dabar, bus labai gerai. Reik tikėtis, kad post-punk toliau populiarės ir žmonės vis klausys jo.
Žygimantas: Taip, viena iš siekiamybių yra populiarinti šios muzikos kultūrą Lietuvoje – turim planų, kaip tai padaryti. Šiaip vis atsiranda naujų tikslų – pradžioje buvo tik EP ir festivaliai, dabar jau turai, vėliau vis augs ir augs tai. Už kelių metų sunku net įsivaizduoti kas bus.
Internete:
Komentarai