„Dramokratija“ skelbia programą ir kviečia į renginius

Šiuolaikinės dramaturgijos festivalio „Dramokratija“ organizatoriai paskelbė šių metų renginių programą. Balandžio 6 d. „Taste map“ kavinėje vykusioje spaudos konferencijoje dalyviai pasidalino savo pjesių idėjomis bei pasakojo, kas įkvėpė rašyti kūrinius. Socialine tema „Čia ir dabar“ parašytas pjeses galėsite išgirsti balandžio 17-22 dienomis nemokamuose festivalio renginiuose.

Pjesių skaitymų festivalio idėjinė vadovė – dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė. Prieš trejus metus ji subūrė tuometinius LMTA kino dramaturgijos studentus pirmajam festivaliui. „Pirmasis festivalio tikslas buvo surengti dramaturgijos laboratoriją, kurioje įvairių kursų studentai bendradarbiautų tarpusavyje, ypatingai tie studentai, kuriems ir toliau teks kartu dirbti – teatrui rašantiems kino dramaturgams, aktoriams, režisieriams.“- pasakoja G.Labanauskaitė. „Be to, norėjosi tokio formato, kurioje pradedantieji autoriai jaustųsi lygiavertiškai su visa kūrybine komanda, kuri daro įtaką ir rašymo procesui, ne tik užbaigtų pjesių skaitymams.“

Šiais metais pirmą kartą pjesių idėjas atrinko garbinga komisija: dramaturgai bei rašytojai Saulius Šaltenis ir Daiva Čepauskaitė, teatrologė prof. Aušra Martišiūtė ir režisierius Jonas Vaitkus. Dramaturgė G. Labanauskaitė džiaugiasi: „Metams bėgant auga ir festivalis, o čia savo nišą atrado ir vyresnio amžiaus debiutuojantys dramaturgai.“

Šių metų tema „Čia ir dabar“ kvietė autorius ieškoti atsakymų į aktualius socialinius klausimus. Autoriai prisipažįsta įkvėpimo radę įvairiausiuose mūsų visuomenės sluoksniuose ir problemos. Taip pat jie džiaugiasi turėdami progą įgyvendinti norą kalbėti bei išsakyti savo poziciją.

Martyno Tiškaus pjesėje “Vasara“ gvildenamas formuojamos realybės klausimas – tai vienos dienos istorijos pasakojimas, kuriame personažui filmavimo aikštelės tikrovė atrodo realesnė nei jį supančiame pasaulyje. Susiliejus realybės ir fikcijos plotmėms, veikėjas patiki, kad įvykdė nusikaltimą. Autorių įkvėpė literatūra – tokie romanai kaip F. Dostojevskio „Nusikaltimas ir bausmė“, Michelio Foucault „Disciplinuoti ir bausti“, Gilleío Deleuze’o „Visuomenės kontrolė“.

Jurgos Tumasonytės pjesė „Remontas“ – buitiškai siurrealistinė kelionė po trauminę atmintį, kurią mėginama rekonstruoti, remontuoti ir perkraustyti. Tai pjesė apie keturias skirtingų kartų moteris, kurių kiekviena turi nesuvestų sąskaitų su praeitimi.

Jauniausio festivalio dalyvio Jono Kuprio pjesė „Atostogų metai“ gimė iš tikrų ir išgalvotų istorijų sujungimo į vieną. Ar tyla – tikrai gera byla? – tai klausimas, skatinantis autorių stebėti santykius, žmones bei jų požiūrius. J.Kuprys rašo apie jaunąją kartą, augančią kartu su juo ir kelia klausimą – kiek iš tikrųjų pasakome ir kiek nutylime?

Ingridą Ragelskienę rašyti pjesę „Rūstytė“ įkvėpė socialiniame tinkle pastebėta moteris, agresyviai ir kategoriškai įrodinėjusi kačių teisę į laimę, meilę ir globą. Pradedanti dramaturgė atkūrė jos istoriją. Taip gimė pjesė apie tai, kas verčia žmogų išlikti dabarties pasaulyje. I.Ragelskienė teigia tekstu išmėginusi ribas, kiek toli gali eiti jos amžininkė ir bendraamžė.

Indrės Bručkutės pjesė „Anoniminė Ša.lis“ – apie patriotizmą ir jo santykį su nacionalizmu. Tai absurdo drama, atskleidžianti nuolatinius ginčus dėl to, kaip mūsų šalis turėtų atrodyti bei kam ji iš tiesų turėtų priklausyti. Indrę įkvėpė noras suprasti kokį santykį su šalimi, kurioje augo ir gyvena, turi ji pati.

Dramaturgė iš Švedijos Alexandra Loonin „Dramokratijos“ metu pristatys pjesę „I wanted to be Britney, Whitney and JLo“. Autorė sukūrė pjesę, norėdama kalbėti apie jos kartos patirtį, augant šalia pop dievaičių. A. Loonin teigia, kad dažnai mes panyrame į iliuzijas, kad įveiktume tokius dalykus kaip homofobija ar priespauda. Ši pjesė, kaip ir daugelis kitų dramaturgės darbų, liečia feminizmo temą.

Živilę Zablackaitę parašyti pjesę „Mamos“ įkvėpė viešojoje erdvėje dažnai girdėtos diskusijos apie šeimos politiką – abortų uždraudimą, lengvatų dirbtiniam apvaisinimui panaikinimą. Dramaturgė pjesėje kalba apie tai, kad ne visi vyrai ir moterys sutverti būti tėvais ir ne visiems reikia susilaukti vaikų, kad jais būtų.

Justo Tertelio eksperimentinėje pjesėje „Legenda apie NAOU“ nerasime įprastoms teatro pjesėms būdingo veiksminio istorijos pasakojimo, personažų linijų, siekiamybių. Autorius teigia nieko panašaus anksčiau nerašęs ir smalsiai laukiantis, kas nutiks, kai ši pjesė susitiks su žiūrovais, nes būtent tekstas čia pagrindinis personažas.

Jau visai greitai pjeses bus galima išgirsti įvairiose Vilniaus vietose – kavinėje „The Great tit“, ŠMC skaitykloje, grožio salone „Indola“, Lietuvos Rašytojų sąjungoje, bare „Salionas“, LMTA Balkono teatre bei „Yucatan“ klube.

Visą renginio programą galite rasti „Dramokratijos“ paskyroje Facebook socialiniame tinkle.

Projektą remia Lietuvos kultūros taryba prie LR kultūros ministerijos.