Šiauliuose pristatomas industrinę muziką ir japonišką šokį apjungiantis spektaklis „beTONO“

Būna šokio spektakliai, muzikos spektakliai, vizualiai įdomūs ir originalūs vaidinimai. Tačiau būna ir tokių, kuriuose šokis, garsas ir judesys susijungia į vieną. Būtent tokį – modernų, šiuolaikinį ir kelias skirtingas sritis apjungiantį, pasirodymą šeštadienį pristatys profesionalių menininkų trijulė. Šiaulių dramos teatre vyks spektaklio „beTONO“ premjera.

Trijų skirtingų meno disciplinų atstovų jungtinis projektas – tai šiuolaikinių menų dermė, kurioje susijungia dinamiškai kintanti gamtinių bei industrinių motyvų sintezė, kur vaizdas bei judesys yra aktyvuojamas muzikos pagalba.

Trys projekto idėjos autoriai – garsų menininkas Gintas Gascevičius, šiuolaikinio šokio choreografas Andrius Pulkauninkas bei vizualaus, šiuolaikinio meno atstovas Dainius Trumpis pasistengė, kad „beTONO“ premjera nepaliktų abejingų.

Pasak menininkų, tokio pobūdžio spektaklio Šiaulių publikai dar neteko matyti, po jo žiūrovai išeis kaip reikiant dvasiškai praturtėję.

„Nusprendėme sukurti tokį spektaklį, kuriame nebūtų vienos vyraujančios srities, norime ir patys pajausti kolegų darbo įtaką, o ir kad žiūrovui būtų įdomu“, – kalbėjo G.Gascevičius.

Pasak jo, dviprasmiškas „beTONO“ pavadinimas spektakliui kilo neatsitiktinai. Neva po šiuo žodžiu, o gal ir dviem atskirais žodžiais slepiasi daug metaforiškų minčių. „Tai tam tikra konceptuali poezija. BeTonas – ir betono tvirtybė, o tuo pačiu ir tono nebuvimas, pasaulio kūrimas ir griovimas vienu metu“, – aiškino už muzikinę spektaklio programą atsakingas G.Gascevičius.

Originalią šou dalį ruošia ir A.Pulkauninkas, drauge su dviem šokėjais jis žiūrovams pristatys Lietuvoje dar mažai žinomą japoniško buto šoko techniką. Įdomus akcentas – šokėjai į sceną žengs išsitepę pilku moliu.

„Molis atskiria kūną nuo personažo. Taip, kaip klasikinėje buto formoje, kai kūnas atskiriamas nuo kraštovaizdžio. Japoniškas buto pagrįstas momento atspindėjimu, bandymo kalbėti tuo, ką žiūrovas jaučia esamuoju laiku. Žiūrovas spektaklyje taps trečiuoju elementu. Tačiau žiūrovas negali būti pasyvus stebėtojas, jis turi interpretuoti, pats dalyvauti“, – pasakojo A.Pulkauninkas.

Choreografas juokiasi, kad „beTONO“ tapo labai vyrišku spektakliu, juk tiek jo kūrėjai, tiek šokėjai čia – vyrai.

Vyriškumo netrūks ir scenografijoje, kuria rūpinasi D.Trumpis. „Kartu su Gintu ir Andriumi bendram projektui susibūrėme pirmą kartą. Pasiūliau idėją, kad prie Ginto industrinės muzikos galėtume prijungti vizualiąją dalį, vėliau įtraukėm ir šokį. Norėjome muziką sujungti su gamtiniais motyvais, todėl spektaklyje žiūrovai galės pajausti santykį su gamta, kiekvieno jų tarpusavio įtakas – kiek žmogus bando kontroliuoti gamtą ir kiek gamta tam priešinasi ir, atvirkščiai, kaip ji geba apeiti žmogaus kontrolę“, – kalbėjo menininkas.

Pasirodymui trijulė intensyviai ruošėsi kelis mėnesius, o jų darbo vaisių bus galima išvysti jau šeštadienį, Šiaulių dramos teatre. Vėliau spektaklį planuojame pristatyti ir kituose miestuose.