“Postkosminė” sezono pradžia

Atidariau jau savo vasaros festivalių sezoną. Teko apsilankyti vienos nakties renginyje Postcosmos VII. Kaip nekeista, dienos metu nesnigo ir nelijo, o švietė saulė, ir šiaip oras buvo visai smagus. Apie vakaro ir nakties temperatūrą šiek tiek vėliau.

Festivaliui pavadinimu Postcosmos vieta jau ne pirmus metus parinkta idealiai- arčiausiai ir pačiausiai kosmiškiausioje vietoje ant visos Lietuvos – šalia Molėtų astronomijos observatorija.

Muzikos ir palapinių miestelio teritorija taip pat buvo puikiai išplanuota šalia ežero natūraliai susiformavusiame amfiteatre. Beje, šį kartą dar prisidėjo plaukiojanti poezijos scena, nemažiau gražiai įsipaišiusi ant plausto ežero vandenyje. Apskritai, visa visuma priminė tuos jaukius pirminius draugų festivalius, kai viskas yra idealu ir žiauriai fainai.

Muzikos programa, kaip ir reikia tikėtis buvo orientuota į postrock’ą, postmetal’ą ir visokias kitokias post atmainas, viso 11 grupių ir atlikėjų, ir nė vieno dj’aus.

Kol buvo šilta, sėdėjom ir chilinom ant saulutės, valgėm buterbrodus už 5e ir didesnio dėmesio į muziką nelabai kreipėm, ėjo sau kaip fonas romantiški garsai ir tiek. Kiek vėliau estukai St Cheatersburg įdomiau kažką sugrojo, o jų vokalistas ardėsi it į uodegą būtų įkirptas. Po to pasivakščiojom po apylinkes, nuvarėm į patį kosmodromą, bet įleisti nebuvom, nors kažkokie turistai viduje, matėsi, vaikščiojo. Truputį gaila, nes skraidančių lėkščių architektūra labai ambientova ir įspūdinga, o kada vėl tokia proga užsukti čia pasitaikys lieka neaišku.

Saulei nusileidus, kaip Himalajų kalnuose, momentaliai atšalo. Sekiau orų prognozes, todėl pasiėmiau iš namų žieminę striukę. Ji labai padėjo, bet man, durneliui, nedaėjo, kad konversai visai nelaiko šilumos, todėl kojos pradėjo virsti į ledą. Buvimas feste pradėjo karsti, o matant kaip žiūrovai perka ir gurkšnoja šaltą alų kailis ėjo pagaugais.

Grupės scenoje keitėsi, muzika sunkėjo ir įdomėjo, bet didžiausią pasisekimą turėjo kūrenamos laužavietės. Aplink jas susispietė didžiausia festivalininkų koncetracija.

Sulaukiau Sheep Got Waxed. Juos jau senai norėjau pamatyti, bet vis progos nebuvo. Ir ką? Labai netgi patiko. Visko aš pas juos radau, ir freejazz, ir darkjazz ir experimental electronics ir taip toliau, ir panašiai. Tik va, sušalusios kojos nedavė ramybės, gal nusipjaut jas reikėjo ir šokt eit, nežinau. Kaip bebūtų, tai buvo paskutinė pamatyta festivalio grupė, daugiau neiškentėjau.

Kai įlipom į mašiną važiuot namo, termometras rodė +6. Šilta, turbūt, palapinėse miegot buvo :)

Tekstas paimtas iš blog’o apie gyvenimą “Kelionė Klajonė”