15-tasis “Skaņu Mežs” pasiklydimas garsuose

Šiemet šiuolaikinės eksperimentinės ir avangardinės muzikos festivalis “Skaņu Mežs” vyks 15-tąjį kartą. Kaip jau įprasta pastaraisiais metais, pagrindinė programa spalio 13-14 dienomis numatoma muzikhole “Daile”, o atidarymo renginys spalio 6 d. vyks meno muziejuje “Riga Bourse”.

Festivalį nemokamu renginiu pradės eksperimentinė solo vokalistė Sofia Jernberg ir šiuolaikinės muzikos ansamblis Nordic Affect, kuris atliks tokių kompozitorių kaip Anna Thorvaldsdóttir, Þuríður Jónsdóttir, Hlynur Aðils Vilmarsson ir María Huld kūrinius. Šie koncertai užbaigs “Skaņu Mežs” ir “Kulturkontakt Nord” organizuotą renginių ciklą “Nordic women in experimental music”. Specialų pasirodymą ruošia ir AMM, britų laminal improvised music pionieriai, kurie pasirodys savo “klasikine” sudėtimi – prie ilgamečių narių Eddie Prévost (perkusija) ir John Tilbury (pianinas) prisijungs ir Keith Rowe (gitara, elektronika), kuris iki  2015-ųjų buvo palikęs grupę daugiau nei dešimčiai metų. Trio vėl susiėjo kartu prieš kelis metus minėdami AMM 50-metį, tapusį pagrindiniu “Huddersfield Contemporary Music Festival” įvykiu.

Po ilgokos pertraukos į festivalį grįžta noise muzika – spalio 14 d. legendinis Masami Akita, geriau žinomas kaip Merzbow, pasirodys kartu su būgnininku iš Vengrijos Balázs Pándi, žinomu iš bendradarbiavimo su tokiais skirtingais kūrėjais kaip Venetian Snares, Wadada Leo Smith ar To Live and Shave in L.A. “Pitchfork” Merzbow apibūdina kaip “noise elektronikos eminenciją”, “The Guardian” vadina jį “reikšmingiausiu noise muzikos tašku”. Beje, kelias dienas prieš Merzbow su ta pačia programa pasirodys ir Vilniuje. Noise muzikos dalyje šiemetiniame festivalyje itin laukiamas ir Margaret Chardiet power electronics projektas Pharmakon – antrąjį albumą “Bestial Burden” tiek jau minėtas “Pitchfork”, tiek “The Wire” įtraukė tarp “2014-ųjų geriausių”. Šiemet M.Chariet grįžo su nauju įrašu “Contact”, kurio pagrindinė tema, kaip kontrastas jo šiurkščiam skambesiui, žmogiškumo ir empatijos paieškos. Nors Margaret drovisi tai minėti, nenorėdama, kad tai virstų viešųjų ryšių triuku, ji žiauriai ekstremaliai elgiasi su savo balsu ir to įrodymas – kelis kartus per metus kraujuojanti gerklė.

Tęsdamas savo pastarųjų metų tyrinėjimus progresyvaus hiphopo srityje, “Skaņu Mežs” sveikina duetą iš Sietlo Shabazz Palaces savo scenoje. Grupę sudaro Ishmael Butler, “Grammy” laimėtojų hiphoperių trio Digable Planets narys, ir prodiuseris bei perkusininkas Tendai Maraire – mbira instrumento meistro Dumisani Maraire sūnus. Neseniai išleisti du projekto albumai –„Quazarz: Born on a Gangster Star” ir „Quazarz vs. The Jealous Machines” – susilaukė teigiamo atgarsio. Pvz., “Pitchfork” rašė: “Gangster Star and Jealous Machines are essential counter-programming against the indoctrination of the screen-based economy—and a refreshing example of art and expression wholly unconcerned with convention.” O dar prieš pasirodant šiems albumams “Rolling Stone” įvardino juos tarp 24 laukiamiausių repo įrašų 2017-aisiais, pridėdami, kad “Shabazz Palaces yra atsakingi už vieną keisčiausiai viliojančių dešimtmečio hiphopo projektų”.

Šiuos tyrimus pratęs ir Moor Mother, uždariusi šiemet mūsų lankytą “Off” festivalį Katovicuose. Kadangi ten ji grojo paryčiais, kai jau nebebuvo jėgų, galėsime prisivyti Rygoje.  Moor Mother – tarpdisciplininio meno atlikėja Camae Ayewa iš Filadelfijos.  Jos muzika dažniausiai grubi ir keista, joje persipina katarsiškas punk pyktis ir atvira improvizacinė Sun Ra dvasia. Naudodama įvairius aparatus, savo darytų įrašų ištraukas ir analoginius “triukšmadarius”, C.Ayewa konstruoja sulaužytas kakofoniškas bangas, kuriomis ritasi jos žodžiai.

James Dillon yra škotų kompozitorius dažniausiai priskiriamas New Complexity mokyklai ir žinomas dėl savo išraiškingų darbų. 2003-iaisiais jam buvo suteiktas Huddersfield universiteto garbės daktaro vardas. 1978 m. J.Dillon laimėjo pirmąjį “Huddersfield Contemporary Music” festivalio prizą, 1982 m. – Kranichsteiner’io muzikos prizą Darmštate, taip pat – keturis Karališkosios filharmonijos draugijos apdovanojimus, pirmąjį jų – už savo darbą “Traumwerk”. Po trumpo įvadinio kompozitoriaus žodžio, būtent šį kūrinį festivalyje atliks Duo Gelland. J.Dillon neneigia savo darbų sudėtingumo, tačiau visada primena, kad tai – tik priemonė “begalinio intensyvumo paieškose”, o ne sudėtingumas dėl jo paties – jam muzika yra, be jokių abejonių, emocinė meno forma. “The Guardian” teigia, kad “James Dillon kūryba – vieną svarbiausių D.Britanijos muzikoje”.

Solo pasirodymą surengs Roscoe Mitchell (g. 1940), pripažintas muzikantas, kompozitorius ir novatorius, pradėjęs savo karjerą dvasingais ’60-aisiais Čikagoje. Jo vaidmuo ilgai pamirštų ypač aukšto registro medinių pučiamųjų atgaivinime, jo novatoriškumas kaip medinių pučiamųjų solo atlikėjo, jo įsitvirtinimas kaip kompozitoriaus srityje, kuri tradiciškai buvo improvizacinės muzikos forma, keturis dešimtmečius išlaikė R.Mitchell šiuolaikinės muzikos priešakyje. Jis yra pasaulyje žinomo Art Ensemble of Chicago ir Kūrybingų muzikantų pažangos asociacijos įkūrėjas. “Ponas Mitchell daugiau nei pusę amžiaus yra eksperimentinės muzikos lyderis,” – rašo “The New York Times”. David Gross nuomone “net labai paviršutiniška knyga apie pokarinio džiazo istoriją susiduria su Mitchell darbais”.

Bus pristatyti ir nauji latvių kompozitorių Anna Ķirse ir Rolands Kronlaks darbai – pastarojo kūrinys „Akusmātika” yra daugiakanalis elektroninės muzikos pavyzdys, o A. Ķirse “Artifex Auditions” yra kompozicija devyniems muzikantams.

Improvizacinę styginių muziką atliks gitaristo ir pedagogo Joe Morris, anot “The Wire”, “vieno giliausių JAV improvizatorių” ir violončelininkas Daniel Levin, kurio naujausią darbą “Spinning Jenny” tas pats leidinys pavadino “nuostabiu kūriniu”,  dueto.

Ritminės muzikos programą festivalyje sudarys Oliver Ho tamsaus techno projektas Broken English Club, footwork’o novatorė Jlin ir dub techno legendos Porter Ricks, kuris šiemet grįžo su pirmuoju albumu po 18 metų.

Savo projekte Broken English Club Oliver Ho, dar žinomas kaip Raudive, pristato monotoniškus vokalus ir čaižias instrumentuotes ant sustingusių ritmų ir blankių sintezatorių. Erdvi ir preciziškai sudėliota elektronika bei triukšmo sluoksniai išduoda no/wave ir post-punk įtakas, kartu vilkdami ir industrinius eksperimentus bei aklinai juodą techno. Jo kūrinius leidžia tokie leiblai kaip “Jealous God”, “Cititrax” bei “L.I.E.S.”

Jlin plačiai nuskambėjo, kaip “Planet Mu” išleido jos debiutinį albumą “Dark Energy” – jame vengiama bet kokių žanrų apibrėžimų. Jlin kūryba yra savo pačios muzikinėje zonoje, kur itin ritmiški gabalai atskleidžia įtampą tarp pykčio ir spalvingos euforijos. Netrukus po albumo pasirodymo, kūrėja išsiruošė į pasaulinį turą, kurio metu užsirekomendavo kaip charizmatiška atlikėja, o albumas pateko į daugelį 2015-ųjų topų. Šiemet ji išleido naują albumą “Black Origami”, kuris reitinguojamas aukštu 8.8 balu ir jau gavo “Best New Music” titulą iš “Pitchfork”.

Porter Ricks yra Thomas Köner ir Andy Mellwig garso projektas, pasak “Resident Advisor”, “padėjęs apibūdinti dub techno“. Legendinė jų diskografija, išleista “Chain Reaction” (1996) ir “Mille Plateaux” (1997), neseniai buvo papildyta nauju albumu “Anguilla Electrica”, kurį išleido “Tresor records”. T.Köner intensyviai dirbo kaip garso dizaineris ir menininkas – jo darbai buvo eksponuojami G.Pompidou centre bei Luvre. Tuo tarpu A.Mellwig dalyvavo kituose projektuose, tarp kurių – ir kolaboracijos su Kevin Shields iš My Bloody Valentine bei Pete Kember iš Spacemen 3. “Pitchfork”, įvertinę jų naują albumą 8 balais, rašo: “Mellwig ir Köner per daug myli techno muziką, kad ją keistų, bet ir per daug, kad to nedarytų.”

Su savo savotiška “tyla prieš audrą” arfininkės Mary Lattimore ir gitaristo/klavišininko Jeff Zeigler duetas lips ant scenos būtent prieš Merzbow ekstremalaus triukšmo pasirodymą. Duetas kuria šiltą, tačiau grėsmingą muziką, stebinančiai organiškai perfiltruotus įprastus gražius garsus. “Ambientinis sintezatorius banguoja po švelniomis arfos pulsacijomis, besikeičiančiomis nuo atmosferinių iki agresyvių, nuo melodingų iki melancholiškų”, rašo “Bandcamp Daily”. Abu muzikantai taip pat žinomi dėl savo bendradarbiavimo su Thurston Moore ir War on Drugs.

Novatoriškos muzikos ir audiovizualinio meno platformą “SHAPE”, kurios vienas steigėjų yra “Skaņu Mežs”, pristatys Lankasterio pianistas Stephen Grew, kurio spontaniškos kompozicijos lyginamos su Elliott Carter ar Conlon Nancarrow kūryba, Latvijos bytmeikeris Oriole iš “Dirty Deal Audio” kolektyvo – jis pasirodys kartu su video menininke Linda Konone ir Machine Woman, Rusijoje gimusi, Berlyne gyvenanti eksperimentinės šokių muzikos prodiuserė, kuri, žurnalo “Crack” nuomone, puikiai “satyrizuoja šokių muzikos konvencijas”.

Iš vietinių atlikėjų festivalyje taip pat pasirodys specialiai vienam pasirodymui atsikūręs industrinės muzikos projektas STROPS ir Agatos Melnikovos ambient muzikos projektas Sign Libra.

Latvijos muzikos akademijoje vyks Joe Morris, Roscoe Mitchell ir James Dillon kūrybinės dirbtuvės.

Internete:

skanumezs.lv

facebook.com/groups/54175177586/