Nostalgijos įtakota patirtis: “Next sound” 2017 Kijeve

„King Ashabanapal“ – suskambėjo galvoje ausies kirminas iš 1996-ųjų, gavus nuorodą į „NEXT sound“ festivalį Kijeve ir jame pasirodysiantį James Braddell aka Funki Porcini.

Nagi žiūrim, kas čia per renginys ir apie ką. Atsidarius line-up‘ą žandikaulis truputį smukteli žemyn: B12, Roly Porter ir, uogelė ant torto, paskelbta paskutinę minutę – μ-Ziq‘as Mike Paradinas. Ar gali būti toks kelių dienų festivalis už 20 eurų… Pasirodo, jis jau penkti metai organizuojamas daugelio experimentinės ir elektroninės muzikos projektų nario Andrey Kiritchenko, bei jau atvežęs tokius atlikėjus kaip Jan Jelinek, Christian Vogel, Legowelt, Mouse on Mars ir daugelį kitų. Atrodo patikimai. Turint omenyje, kad krizės kamuojama Ukraina dabar atrasta lietuvių, kaip pigaus laisvalaikio šalis, priimamas sprendimas pasidaryti mini atostogas.

Pirmoji festivalio diena – paskaitos apie šiuolaikinį meną, muziką ir totalitarizmą, elektroakustinę muziką šiuolaikinėje Ukrainoje, bei apie moduliarinius sintezatorius. Tačiau, kadangi skrydis ankstyvas, alus pigus, bei įsitikinimas, jog viskas bus ukrainiečių kalba – nusprendėm šią dieną skirti pasivaikščiojimams po Kijevą.

Antrąją dieną laukiam pasirodymų laikų, kurie, įdomiu organizatorių sprendimu, skelbiami tik tos pačios dienos vakare. Hmzzz, pagrindinės vakaro žvaigždės tik nuo 2-3 valandos nakties. Galima pailsėt ir ne anksčiau vidurnakčio judėti link vietos. Viskas vyksta buvusiame tekstilės fabrike įsikūrusiame klube „Closer“. Na ir tikrai – atvažiavus matosi, jog rajonas pramoninis, net neįtartum, kad čia įsikūrę net keli klubai ir barai. Suradus reikiamą įėjimą kylame aukštyn ir nustembam, kad žmonių – ne per daugiausia. Kaip vėliau sužinojom – Ukrainoje pagrindinė vakarėlių diena šeštadienis, o ne penktadienis. Salėje groja ukrainietis VAXOID, apsiginklavęs moduliariniu sintezatoriumi. Visai įdomus palaužytas electro. Kažkas tokio:

Po jo stojus vietiniam dj‘ui, einam ieškoti kur ta 3 aukšto salė. Pagal žmonių judėjimo kryptį randame ją palypėjus virš vidinio rūkomojo. Ten jau įpusėjęs TRAPIST pasirodymas:

Nutariam, kad ši elektroakustika ne mūsų ir ne mums, tad leidžiamės į rūkomąjį laukti, kas toliau. Sekantis pasirodymas – festivalio kaltininkas Andrejus Kiritčenko. Trumpas, maždaug pusės valandos rhythmic noise live‘as, po kurio publika klykavo ir panašu, kad būtų mėtę gėles į sceną, jei būtų jų turėję. Nuteikė puikiai.

Sekantis stojęs Roly Porter – buvęs industrinio dubstep‘o dueto Vex‘d narys. Piktai, oi piktai nešiojo triukšmo simfonijos paribiais. Konkreti meditacija išblaškoma tik kulkosvaidžio greičio ritmo salvėmis.

Vakaro atradimu tapo EMPTYSET – Bristolio duetas savo kurtais sintezatoriais skėlė lėtą techno-netechno. Toks išgrynintas savitas skambesys, nebetelpantis į standartinio techno rėmus. Prie industrinės fabriko aplinkos apšviestos tik staigiais baltos šviesos blyksniais tiko tiesiog nuostabiai.

Antros festivalio dienos time-up‘as nudžiugino. Viskas prasideda truputį anksčiau – vidurnaktį. Atvažiavus pasitinka ilgiausia eilė prie durų, kažkas ne taip arba žmonių daugybė? Besidairant užduodamas paprastas klausimas apie praėjimą ir žodis po žodžio įsisuka pokalbis apie muziką su vietiniu elektronikos mėgėju. Tie pašnekesiai paskui lydėjo visą vakarą ir buvo viena malonesnių patirčių.

Šiaip ne taip prasibrovus pro minią (pasirodo su 2 dienų apyrankėmis nereikia laukti) atėjome į jau prasidėjusį taip laukto Funki Porcini pasirodymą. Taip tai buvo puikus video soundtrackas, bet kažkodėl nenustebino ir nepadarė taip laukto įspūdžio. Gal todėl, kad buvo sausakimša salė, gal todėl, kad pats senukas James grojo kažkur iš šono ir, kiek pavyko pamatyti, statiškai žiūrėjo į ekraną. Visumoje neblogai, bet trūko kažkokios energijos.

Jam baigus groti salė staigiai ištuštėjo – visi išlėkė į 3 aukštą. Su naujuoju pažįstamu Eugenijumi dar pajuokavom, kad greičiausiai pusė jaunimo žino Bi 2, o ne B12. Tačiau tai tik kuriam laikui – duetas kaip mokinukams pristatinėja kūrinį po kūrinio iš savo naujojo 2017 metų albumo „Electro-soma II“ – puikus Detroit, ambient ir acid mišinys, tesiantis 1993 metais išleistojo albumo tradicijas (iš esmės tai ir yra perleistas pastarasis, su papildomais kūriniais iš to paties kūrybos periodo). Šokiai užsisuka su paklykavimais, o vyrai ant scenos irgi duodasi kaip velniai. Salė nepaleido, tris kartus kvietė grįžti. Duetas grįžo – visus tris kartus.

Po paskutinio biso net nespėjus atsikvėpti savo mėsmalę pasijungė “Planet Mu” įkūrėjas Mike Paradinas, geriau žinomas μ-Ziq vardu. Smogė nuoširdžią idm, drill‘n‘bass ir breakcore ataką. Abejingų nepaliko, noro išeit parūkyt niekam nekilo.

Šioje salėje vykęs veiksmas net nepaliko laiko užkilti į viršų, kur visą vakarą grojo puikiai žinomi techno atlikėjai Xosar, Shlomo, SNTS. Iš komentarų sprendžiant ten irgi vyko nebloga skerdykla. Na, bet čia jau palikim techno fanams, kuriais nesame. Namo!

Festivalis superinis, be dvejonių galima kasmet lankyti. Tikėkimės kitų metų line-up‘as bus ne ką mažiau įspūdingas ir mes vėl atsidursime ten.

Internete: