kOREkcija: bausti negalima pasigailėti – kur dėti kablelį?

“Net teisėjai supranta, koks tai absurdas. Prieš metus kitus skaičiau apie panašią “politiką” Baltarusijoje, kur Batka visus narkotikų turėtojus prilygino platintojams ir prigrūdo kalėjimus studentų. Prisivijom kaimynus. Tik ne tuos.

Statistika teigia, Lietuvoje įpučia daugiau nei 1/10 populiacijos. Valdžios nuomone, dešimtadalio piliečių vieta – už grotų? Tuo tarpu žudikai ir prievartautojai atsiperka keliais metais, nes gailisi. Dabar išvis nebus kada su jais, nes reikės išgaudyti tą dešimtadalį – vistiek susidaro bent keli šimtai tūkstančių.

Tada užsikosėjau ir netyčia išspjoviau savo teisininko diplomą, kuris man priminė, kad šitas uabė turi ir savo įstatus: Konstituciją. Joje pačioje užrašyta, kad jokie Seimo darbeliai, tipo baudžiamojo kodekso pakeitimai ir panašios saviveiklos, negali Konstitucijai prieštarauti. O va sveikas protelis, atkosėtas diplomas ir pats straipsnio herojus teisėjas sufleruoja, kad tokios baudžiamosios Seimo akcijos – kaip tik tai ir daro. Todėl teoriškai jos yra neteisėtos ir automatiškai ne-ga-lio-ja.

Nu bet aišku, naivu tikėtis, kad dabar pirmas pasitaikęs užsimiegojęs teisėjas, kuriam atves persigandusį studentą su ilgu popieriuku rankoj, varginsis lyginti mažą juodą knygutę, pavadinimu “Baudžiamasis kodeksas”, su Konstitucija. Greičiausiai jis tiesiog bes putlų pirštą į kūdą juodos knygutės raidę ir skubės grįžti nagrinėti klausimo, kur čia jam suvalgius dienos pietus – kiniečiuose ar meksikiečiuose.

Apetitą pietums sugadint visada gali šviesesnis advokatas, aišku, konkrečioje byloje reikalaudamas teisėjo dėl baudžiamojo kodekso atitikimo konstitucijai kreiptis į Konstitucinį teismą. Teisėjas susinervuotų. Nu bet ką – jei advokato reikalavimas kokybiškai argumentuotas būtų, teisėjui nusimuilinti šansų mažai – turėtų kreiptis. O Lonstituciniam teisme teisėjai jau kiek didesnėm galvom nei Seimo narių sėdi (taip jau yra). Ir garantuoju, tas galvas viens kitam pasukinėję, turėtų susivokti, kad šitos Baudžiamojo kodekso pataisos – tiesiog nesveikos. Todėl jos prieštarauja Konstitucijai, yra neteisėtos ir negaliojančios – o-fi-cia-liai. Variantas.

Paieškai tik tada skirtumų tarp papuolusio studento stipendijos (kad ir padavėjo alga plius) ir padoraus advokato honoraro ir greit randi – dešimt. Toks ir variantas.

Bet: yra dar vienas. Tie patys UAB “Lietuva” įstatai leidžia dėl Baudžiamojo kodekso atitikimo Konstitucijai į Konstitucinį teismą kreiptis ne tik teisėjui, nagrinėjančiam konkrečią konkretaus studento bylą, bet ir 1/5 visų Seimo narių. Tiesiog. Bet kada. Nelaukiant, kol iškrypęs įstatymas suveiks realybėje. Aš suprantu, kad tie 1/5 Seimo narių priklauso tai pačiai bandai, kuri šitas pataisas jau priėmė. Dar – esu pradėjęs save sąmoningai saugoti nuo domėjimosi Seimo aktualijomis, todėl nebelabai ir žinau, kiek toj firmoj vis dėlto galima tikėtis rasti mąstymo prasme blaivių vienetų. Bet ką, negi iš tų 141 neatsirastų 29, kuriems taisyklė “parūkėt dviese – abu į kaliūzę” skamba kaip riebi nesąmonė? Gal atsirastų? Gal kas iš skaitančiųjų yra arčiau “politikos” ir turi minčių, kaip jų ieškoti, kaip čia dabar daryti? Yra gal organizacija kokia nevyriausybinė, kuri iškrapštytų entuziazmo šitokį reikalą imtis koordinuoti? Norint, jaučiu, net ir tų pačių pinigų rimtesnėms teisinėms konsultacijoms būtų gi galima sucrowdfundinti. Daugtaškis.

Blem, suprantu, kad kvepia viskas čia kažkokia sušnerkšta biurokratija – kaip ir šitas mano straipsnis (!). Nu bet akivaizdu, kad tiesiog spalvotos džembės padaužymai kartą metuose prie Seimo – šioje šaly negroja.

“Idėja Lietuvai”

[papildymas skaitytojų prašymu, kurie klausia, kuo šis įstatymas prieštarauja Konstitucijai?]

Pirmiausiai, jaučiu, šitie kodekso pakeitimai prieštarauja proporcingumo principui.

Kas nežino, tai jei atsiverstumėt Konstituciją, apie tokį principą pažodžiui nerastumėt nieko. Bet Konstitucija tuo ir faina (kiek jau ji gali būti faina), kad ji yra ne tik tai, kas pažodžiui parašyta pačiame tekste, bet ir tai, ką nagrinėdamas bylą po bylos per beveik 30 metų prisamprotavo Konstitucinis teismas. O jis milijone savo bylų yra pasikartojęs, kad proporcingumo principas yra nei daugiau, nei mažiau, bet Konstitucinės teisės principas, lygiavertis pažodiniam Konstitucijos tekstui, kurio reiktų paisyti ir kurio niekam negalima pažeidinėti – ypač Seimui ir kitiems į jėgos panaudojimą linkusiems susivienijimams.

Vos ne pagrindinė šito principo reikšmė ta, kad sankcija (bausmė) už bet kokį teisės pažeidimą (nusikaltimą) negali būti neproporcingai didelė.

Tai dabar – kas yra proporcinga, o kas ne. Ar neišvengiama kaliūzė (be jokių išimčių jokiais atvejais!) už bet kokių narkotikų bet kokį disponavimą yra bausmė, proporcinga pažeidimui? Skonio reikalas. Bet – tik politikoj.

Teisėj ir teisinėse procedūrose šitas reikalas – įrodinėjimo ir argumentų dalykas. T. y. jei Seimo nariai tokį akibrokštą gali taip tiesiog fau ir priimti, Konstituciniam teisme jo atitikimas proporcingumo principui būtų vertinamas svarstant kuo objektyvesnius argumentus ir kontrargumentus.

Ir tai, kad:
• žmogaus laisvė yra laikoma baisiausiai saugoma viena esminių žmogaus teisių,
• įkalinimas yra pati griežčiausia ir brutaliausia – kraštutinė – bausmės forma,
• lygiai tokia pati bausmės forma numatyta žmogėdroms ir kitokiems panašaus rango blogiukams,
• kitose demokratijose (iš tos pačios Europos Sąjungos, ne iš kitos planetos kokios) tam tikras disponavimas tam tikrais narkotikais apskritai nelaikomas teisės pažeidimu (nekalbant jau apie kriminalizavimą, o juo labiau – sodinimą už tai už grotų),
• didžiojoje daugumoje demokratinių šalių, kurios bet kokį disponavimą net ir lengviausiais narkotikais vis dėlto draudžia, baudimo už tokius pažeidimus taisyklės ten vis tiek nustatytos liberalesnės,
• patys Lietuvos teisėjai jau dabar kodekso pakeitimus vertina kaip absurdiškus būten dėl neproporcingai griežtos bausmės –
visa tai jau sveria tiek, kad nežinau net, kam ir kodėl gali kilti noras kontrargumentuoti kodekso pakeitimų naudai. Ir čia – tik pirmi į galvą atėję argumentai. Prisėdus prie to proporcingumo principo profesionaliau, kūrybiškiau, manau, daugybę netikėtų kampų būtų galima dar atrasti.

Susivokus, kad šita Seimo avantiūra prieštarauja konstituciniam proporcingumo principui, kita išvada – ji prieštarauja ir Konstitucijos 20 straipsniui, kuris sako, kad žmogaus laisvę varžyti galima griežtai tik tokiais pagrindais, kuriuos nustato įstatymas. Bet įstatymo / kodekso taisyklės, prieštaraujančios konstituciniam proporcingumo principui, yra automatiškai ne-ga-lio-jan-čios (konstitucijos 7 straipsnis). Taigi ir jose nustatyti žmogaus laisvės atėmimo pagrindai yra ne-ga-lio-jan-tys. Teorine teisine prasme – jų tiesiog nėra. Todėl bet koks kodekso pakeitimų pritaikymas realybėje automatiškai reikštų žmogaus teisės į laisvę pažeidimą, o tokią situaciją leidžiantis įstatymas – naujieji kodeksiuko pakeitimai – jau dabar, jau šią sekundę pažeidžia konstitucijos 20 straipsnį.

Čia būtų galima versti ir tarptautinę Europos žmogaus teisių konvenciją, ir Europos Sąjungos teisyną, kurie žmogaus teisę į laisvę ypatingai saugo ir kurių taisyklėmis beveik visada vadovaujasi Konstitucinis teismas, vertindamas vietinės valdžios nesąmones. Tiek konvencijoj, tiek Europos Sąjungos teisėj rastume tą patį proporcingumo principą, su kuriuo kodekso pakeitimai nu niekaip nedera. O jų prieštaravimas konvencijai ir euroteisei yra dar vienas riebus argumentas pripažįstant kodekso pakeitimus prieštaraujančiais Konstitucijai. Nes pati Konstitucija įpareigoja Lietuvėlę šitas tarptautines sutartis gerbti, jų laikytis ir nedaryti nesąmonių.

Gal kažkam viskas čia vis tiek per abstraktu, gal per sudėtinga. Bet tą ir sakau: kad šitas Seimo ėjimas jau nebe kažkokio politinio-žurnalistinio patinka-nepatinga papletkinimo vertas, o profesionalaus teisinio tyrimo.

Į tokį tyrėją tikrai nepretenduoju, nes gerą laiko gabalą nuo šitos profesijos kuo toliau stengiuos laikytis. Tik va tas atkosėtas diplomas. Nors tu ką, primena, kad visa šita logika, kurią čia prakaituodamas išrašinėju, nėr jau visiškas skystimėlis.