Tapytojo Andriaus Makarevičiaus paroda „Pasąmonės veikėjų žaismė ir apeigos“

Pačiose naujausiose drobėse žiūrovai galės pastebėti ir atrasti daugiau nei lig šiol tapytojo gyvenimo refleksijų. Nors išlieka tie patys veikėjai – moteris ir vyras, tačiau kinta jų erdvė ir laikas. Jau atpažįstama žaismė kūriniuose nagrinėja aplinką, kuri supa autorių-tapytoją, jos, aplinkos, santykį su kūrėju. Vaizduojamas pasaulis lyg ir primena realų, bet kartu netikėtomis formomis dekonstruoja nusistovėjusį primityvų žmogaus mąstymą. Tarsi ta deformarmacija būtų noras pakeisti pasaulį, paimti iš jo tai, kas svarbiausia – drobės baltume gimę personažai, išgyvenę mąstymo ir pasąmonės klaidžiojimo kelius. Paveiksluose atsiranda autoriaus ir personažų savianalizė, bandymas suvokti, gyvenimiškos monotonijos poveikį žmogaus būčiai ir buičiai, lietuviško folkloro ir apeigų sąveiką su žmogumi, atgaivinant tradicijas moderniame kontekste.

Naujausius tapybos darbus autorius kuria įsiliedamas į savotišką apeigų ritmą: kasdien, anksti ryte, eidamas pasivaikščioti, skanaudamas skalsios aromatingos kavos, skaitydamas jaudinančią knygą ar žiūrėdamas rekomenduotą filmą, taip sukaupdamas savyje įspūdžius ir emocijas, vaizdinius ir nuotrupas, kuriuos vėliau įformuoja į kūrinio foną, detales, herojus.

Kasdien ta pati veiksmų forma. Būties ir buitiški gyvenimo elementai drobės stačiakampiuose virsta žaismės elementais, iškeliančiais į dienos šviesą naują tiesą – ir kasdieniai veiksmai gali būti pozityvūs, kupini energijos ir spalvų troškulio. Per, rodos, visai monotonišką veiksmą, pasiekiama meditatyvi būsena, kuri apsinuogina apeiginio motyvo blykstelėjimu.