Mikolaš Chadima iš MCH Band – muzikantas be paso

[ SCROLL DOWN FOR ENGLISH VERSION ]

Vienas vardų (beveik) nieko nesakančiame “The hiccup cure of Braille Satellite” atlikėjų sąraše – MCH Band iš Čekijos. Priešingai nei mūsų kalbintas kitas festivalio atlikėjas Guido Mobius, čekai nėra šiuolaikinės muzikos keistuoliai. Mūsų pašnekovas grupės įkūrėjas Mikolaš Chadima groti pradėjo beveik prieš… 50 metų. Bekompromisinis muzikantas, lyrikas ir publicistas, vienas Čekijos alternatyviosios scenos “tėvų”. ’70-ųjų pabaigoje jis išgarsėjo festivalyje “Pražské jazzové dny”, kur pasirodė kaip J.J.Neduha projekto The Rock & Jokes Extempore Band. M.Chadima “perėmė” grupę J.J.Neduha nusprendus emigruoti ir vadovavo jai 1979-81. Beje, vienas tokių emigrantų-muzikantų iš Čekijos, Ivan Kral, padarė įspūdingą karjerą JAV, kur grojo su Shaun Cassidy, Blondie, Patti Smith, Iggy Pop ir kt.

Muzikanto populiarumas pasiekė piką 1981-aisiais, kai Extempore laimėjo “Jazz Bulletin” surengtuose rinkimuose, o pats M.Chadima Metų įžymybės rinkimuose nusileido tik kitam muzikantui Vladimir Mišik. Tai atvėrė atlikėjui kelius į užsienį. Deja, po koncertų Anglijoje ir Vengrijoje, iš muzikanto buvo atimtas pasas ir jis negalėjo niekur išvykti.

1981-ųjų rugsėjį išėjo iš Extempore ir įkūrė MCH Band. Prieš tai vasarą jis buvo pasirašęs žmogaus teisių gynėjų manifestą “Chartija 77″, nieko nuostabaus, kad netrukus “priežiūra” sustiprėjo ir M.Chadima koncertinė veikla buvo visiškai uždrausta. Grupė, dėl saugumo nuolat keisdama pavadinimus, kartais pasirodydavo pogrindyje. Pavadinimas MCH Band egzistavo tik audiokasetėse, kurias muzikantas leido savo “Fist Records” kompanijoje.

MCH Band į legalią sceną grįžo tik 1989 m., kai sėkmingai pasirodė “Koncerte Armėnijai” (tais metais šioje šalyje įvyko labai stiprus žemės drebėjimas, kuriame žuvo virš 25 tūkst. žmonių). Tais pačiais metais M.Chadima pagaliau atgavo savo pasą ir galėjo vėl koncertuoti užsienyje. Jis tapo profesionaliu kompozitoriumi ir muzikantu. Surinko ir paruošė leidybai savo archyvinius įrašus ir su savo grupe džiaugėsi post-revoliucine euforija. Jai pasibaigus jis ir toliau kuria muziką, leidžia naujus įrašus, koncertuoja namuose ir užsienyje. Be grojimo su MCH Band, prodiusuoja savo elektroninį “ekonominį” projektą MCH Trio (MCH3), su The Ex Extempore Members groja “The City” programą, improvizuoja projektuose Radimil Uhlir & MCH3 ar Xafoo su Julius Fujak iš Slovakijos.

Be savo karjeros su MCH Band, M.Chadima bendradarbiavo su tokiais muzikantais kaip: Chris Cutler (GB), Fred Frith (GB), Fred Gulliani (I), Marc Sens (F), Sergey Letov (RUS), Mona Mur (D) ir kitais.

Viename savo retų interviu Michal pasakoja:”Iš tikrųjų norėjau groti bosine gitara. Keturios stygos – kuo mažiau, tuo geriau. Bet 1961-aisiais nutiko incidentas, kuriame buvo įžeistas valstybės vadovas ir sąjungininkai. Tėvams nieko nesakiau ir kai jie atėjo manęs, tėvas pagalvojo, kad čia dėl jo ir išsigandęs įmetė savo nelegaliai laikomus pistoletus į upę. Tarp jų – ir vertingą mauzerį. Sužinojęs tiesą, jis supyko ir nusprendė, kad bausmė bus tai, jog teisininkui turėsiu sumokėti pats… Jis niekada nerado savo pistoletų. Tikėjausi už savo santaupas nusipirkti bosą, bet viskas atiteko teisininkui. Vis dėlto 1969-ųjų rudenį mane nunešė grupės Colloseum koncertas ir mano kelias buvo nulemtas. Kai mano jaunystės santaupos baigėsi, nusipirkau saksofoną už penkis tūkstančius.”

Mikolaš Chadima 1969

Nuotrauka, kurioje grojate namuose, daryta 1969-aisiais. Daugelis mūsų tuo metu dar nebuvome gimę. Ar gali papasakoti apie to meto atmosferą? Kas jums darė įtaką?

Tai buvo ’60-ųjų pabaiga: optimizmo, idealų ir rokenrolo laikai!!! Nepaisant to, kad pavasarį Prahą nusiaubė Varšuvos pakto karinės pajėgos, vietinis čekoslovakų kultūrinis ir socialinis gyvenimas jau po kelių mėnesių grįžo į savo ankstesnes vėžes. ’60-ųjų atmosfera buvo vis dar gyva. Aš ir daugelis kitų negalėjome įsivaizduoti, kad senoji tvarka kada nors galėtų sugrįžti. Tačiau man buvo tik 15-ka! Tikėjomės, kad viskas išsispręs ir reformos tęsis, tik galbūt kiek atsargiau. Tik įpusėjus ’70-iesiems supratome, kad viskas galutinai sušikta. Roko klubus pradėjo oficialiai uždarinėti ir prasidėjo taip vadinama “normalizacija”.  Geriausias gyvenimo etapas baigėsi. Atėjo disko muzikos laikai.

1981 m. slaptoji Čekoslovakijos policija pabandė priversti tave emigruoti. Tuo metu grojai Londone kartu su This Heat, The Work, Henry Cow, Art Bears nariais. Daugelis turbūt pasirinktų Londoną vietoje to meto Prahos, bet ne tu. Kodėl?

Nenorėjau tapti antrarūšiu piliečiu. Nesu tas, kuriam tinka emigracija. Negaliu išvažiuoti ir prarasti savo draugus, savo šeimą. Manau, emigracija mane nužudytų. Ir aš visada sakydavau: “Ne aš, o TU, post-okupacinio režimo atstove, turėtum emigruoti!!!”

Tavo namai buvo savotiška socialinio ir politinio pasipriešinimo būstinė, pasirašei “Chartija 77″ manifestą (1977 metų sausio 1 dieną daugiau nei 250 žmogaus teisių gynėjų pasirašytas dokumentas – Ore past.), o muzikoje taip pat buvo stipri politinė žinutė…

Nesu tikras, ar mano muzikoje yra kokio nors politinio turinio. Bent jau sąmoningai nenorėjau jokios politinės agitacijos. Mano tikslas buvo ne toks. Tiesiog norėjau kurti muziką taip, kaip jaučiau. Niekada nenorėjau savo disidentinės veiklos įtraukti į muziką.

O mano dabartinė nuomonė? Jie yra paveikti visiško nusivylimo taip vadinamo Vakarų pasaulio politika. Galvojau, kad po 1989-ųjų pagaliau iš esmės nusistovės taika, bet… Žinai, mes, čekoslovakai, neturime geros patirties su Vakarais. Kiekvieną kartą, kai mums jų reikėdavo, “Vakarų sąjungininkai” visada elgdavosi su mumis kaip su šūdu. Vieninteliai, kurie niekada to nedarė su buvo Jugoslavija. Tačiau 1989-aisiais perėjome į Vakarų pusę ir pradėjome elgtis kaip jie. 1999-aisiais, kaip nauji NATO nariai, atsimokėjome jugoslavams bombaruodami jų gyventojus. Iš vienos šiknaskylės į kitą! Mūsų politikai tiesiog tarnauja naujam šeimininkui.

Apie 1985-uosius grojai ne taip toli Lietuvos, Estijoje. Ar atsimeni šį pasirodymą?

Čia gal kokia klaida. Nuo 1971 iki 1988-ųjų, išskyrus kelis ’81-ųjų mėnesius, neturėjau paso. Cituojant Vidaus reikalų ministerijos kasmetinį atsakymą į mano paso prašymus: “Dėl Respublikos interesų, paso neišduoti”.

Lietuvoje (Vilkaviškyje), Latvijoje (Rygoje) ir Estijoje (Taline) pirmą kartą grojome “Czech Rock on the Road – Baltic Tour 2001″ metu kartu su Už Jsme Doma ir Echt. Koncertą Lietuvoje prisimename iki šiol! Pasak vietinių, Vilkaviškyje tai buvo pirmas roko koncertas istorijoje! Vietiniame kino teatre susirinko ne tik roko fanai, bet ir visi vietiniai veikėjai. Pavyzdžiui, po kiekvienos dainos meras lipdavo ant scenos su degtine apkabinti muzikantų!!!

Jei teisingai supratau, pastaruoju metu akomponuoji filmų peržiūrų metu? Kokie filmai labiausiai patinka?

Man patinka taip vadinama čekų ’60-ųjų banga, bet šiuo atveju įgarsinome kai kuriuos senus archyvinius vaizdus iš pasaulinio 20 -ojo amžiaus pradžios avangardo.

Koks buvo arčiausiais susidūrimas su popkultūra ilgoje muzikanto karjeroje? Čekų “grammy” nominacija už “MCH Band – 20.let Live” albumą?

Ne, tikrai ne! Mes nelaimėjome! Greičiau jau dalyvavimas festivalyje “Prague Jazz Days” ’70-ųjų pabaigoje, koncertas Londone 1981 m. ir koncertas Armėnijai 1988-ųjų pradžioje…

Vienoje apžvalgų rašoma: “Mikolas Chadima muzika gali būti vadinama Prahos muzika. Galima ją girdėti gotikinių katedrų ramybėje, baroko rūmų turtuose ir tipiškoje miesto čekų-vokiečių-žydų tragikomiškoje atmosferoje, pamintoje nacių ir komunistų teroro”. Kuri Prahos vieta tau skamba geriausiai?

Slenkstis Vltavoje po Letnos kalnu.

Ar planuoji ką nors naujo su MCH Band?

Neseniai įrašėme seną “The City” programą, kurią grojome su The Extempore Band. Ji buvo labai išgarsėjusi, tačiau buvo tik blogi gyvi įrašai. Prireiks laiko, kol finansiškai nuo to atsigausime. Šiemet, visų pirma, norėtume paruošti naują MCH Band albumą. Jei gausime pinigų ar jausime, kad kažkam tai įdomu, kitamet pasistengsime įrašyti jį studijoje.

Internete:

mchband.cz

facebook.com/mchband

[ ENGLISH VERSION ]

Mikoláš Chadima, founder of MCH BAND – non-conformist musician, composer, lyricist and publicist, one of the “fathers” of the Czech alternative scene. He became widely known in the second half of the ‘70s with his performances at Pražské jazzové dny (Prague Jazz Days) as a member of the bands Elektrobus and The Rock & Jokes Extempore Band of J. J. Neduha. Chadima took over Extempore during Neduha’s attempts to emigrate legally, leading the band from 1979 to September 1981. In addition he was engaged in the cult improvising group called Kilhets and the revival-style Old Teenagers as well as the Classic Rock and Roll Band later.

Chadima’s popularity reached its peak in 1981. Extempore won the “All-Star Band 1980/81” survey in the Jazz Bulletin, Volume 27/28, published by Jazzová sekce, beating Etc…, Pražský výběr and Modrý efekt by a wide margin. Chadima also ranked second in the “Celebrity of the Year” survey, following V. Mišík. After eight years he received his passport back and he could finally introduce his work abroad. On 1 March 1981 Chadima performed his music in the London Three Steps club, accompanied by members of the bands This Heat, The Work, Henry Cow and Art Bears. In July of the same year Extempore played three concerts in Hungary as a guest of the former No. 1 Hungarian band – Hobbo Blues Band. Chadima’s passport was then unfortunately confiscated again upon his return from Hungary, which made other offers to perform abroad irrelevant – both in the Western and Eastern blocs.

In September 1981 Chadima broke up Extempore and founded the MCH Band. In the summer his signature on Charter 77 appeared in the media and after the New Year the strength of the repression started to grow. Not even two years later, his legal concert activities were completely blocked. Chadima then slowly faded from the minds of the general public. Although he continued to perform underground, the band kept changing its name for security reasons. MCH Band thus only existed on audiocassettes where Chadima, under the brand Fist Records, spread his music as well as the music of other friendly bands in a “samizdat” way.

In 1983 Chadima established close cooperation with the poet Ivan Wernisch, which has continued to the present.

MCH Band returned to the legal stage in January 1989 with a hugely successful performance in the sports hall in Prague’s Holešovice district, at the event titled “Koncert pro Arménii” (“Concert for Armenia”). After nine long years – a legal concert in Prague! Chadima was offered cooperation with a professional agency – still state-owned at that time – on the spot, making it possible for MCH Band to start appearing legally again, in spite of several restrictions. Chadima received his passport back after many years. This enabled MCH Band to perform a concert on 5 November 1989 at the legendary festival Solidarnoszi Czeskoslow-Polskiej in Wroclaw. In December 1989, after the revolution, Chadima had his first performance with MCH Band in the West, at the “Permutant 89” festival in Copenhagen!

In 1990 Chadima decided to go freelance, becoming a professional composer and musician. He prepared his archive records for release and enjoyed the post-revolution euphoria with his band. However, he didn’t abandon his activities after all the excitement had faded, continuing to write music, release new records and perform concerts both at home and abroad.

In addition to MCH Band, Chadima cooperated with many other musicians after the revolution, such as Peter Binder, Aleš Charvát, Pavel Fajt, Vladimir 518, Mnaga a Zdorp, Chris Cutler (GB), Fred Frith (GB), Fred Gulliani (I), Marc Sens (F), Sergey Letov (RUS), Mona Mur (D) ltd. When not playing with his own band he produces electronic and “economy” project MCH TRIO (MCH3), revival project THE EX EXTEMPORE MEMBERS PLAY THE CITY, improvising project RADIMIL UHLIR & MCH3 and with Julius Fujak Czecho-slovakian improvising project XAFOO.

Mikolaš Chadima 1969

The first picture from your archive is dated 1969 and shows home jam session. Most of us were not even born then. Can you recall the atmosphere a bit? What were your main influences?

It was the end of the sixties: a time of optimism, ideals and Rock’n’Roll !!! Although the spring in Prague had been devastated a year before by the Warsaw Pact armies, the local Czechoslovak cultural life and social life continued apace after a few months as before. The atmosphere of the 1960s was still alive. I and many others could not imagine that the old conditions could ever return. But I was fifteen years old! We thought that things would be solved and the reforms would continue, perhaps with a bit more precaution. Only during the 70’s we came to realise that everything had been fucked. Rock clubs began to be officially closed, and the so-called “normalization” began. The best time of life was over. It came the time of disco music.

In 1981 the Czech secret police attempted to force you to emigrate. At the time you had played in London, accompanied by members of This Heat, The Work, Henry Cow and Art Bears. Many would choose London instead of Prague in 1980s, but you didn’t. Why?

I did not want to become a second class citizen. I am not a person who is suitable for emigration. I could not go away from my friends, my family. I think the emigration would have killed me. And I always used to say: “Not me, but YOU, the representatives of the post-invasion regime should emigrate !!!”

Your home was kind of social and political resistance headquarters, you had signed Charter 77 manifesto and your music always had a strong political message. What is your statement today?

I am not sure if my music has any political content. I certainly did not want to do any political agitation on purpose. It was not my goal. I just wanted to make music the way I felt it. I never wanted to get my dissident activity to be involved into my music.

And my current opinion? They are influenced by the total disillusionment of a so-called Western world politics. I thought that after 1989 there was a period of general peacekeeping, but … You know, we Czechoslovaks have no good experience with the West. Every time we had needed them, the “Western allies” had always treated us like shit. The only one that never did that with us has been Yugoslavia. But in 1989 we went over to the west and started behaving like them. In 1999, as a new part of NATO, we have been badly paid back Yugoslavia by bombing their population. From one asshole to the other! Our politicians have only a being serving a new master.

Around 1985 you’d played not far away from Lithuania, in Estonia. Do you remember this performance?

That must be a mistake. From the beginning of 1971 to 1988, except for a few months in 1981, I did not have a passport. “It is not in the interests of the Republic to have a passport,” I quote the Ministry of Interior’s annual response to my passport application.

In Lithuania (Vilkaviskis), Latvia (Riga), Estonia (Tallinn) we played firstly as part of the tour “Czech Rock On The Road – Baltic Tour 2001″ (other bands Už jsme doma and Echt). We remember the concert in Lithuania till today! In Vilkaviskis, according to the locals, it was the first rock concert of the history! To the local cinema were not only rock fans going, but also local personalities. For example, the mayor was going to the stage with Vodka after every song to hug the musicians !!!

If I understood it right, recently you play live during the films screenings? What movies do you like most?

I like the so-called Czech wave from the 1960s. But in this case, we have been playing on some old archive images of the world avant-garde from the beginning of the 20th century.

What was the closest touch with pop culture during your long music career? Czech “grammy” nomination for “MCH BAND – 20.let Live” album?

No, this was certainly not! We did not win! It was rather the participation in the festival of the “Prague Jazz Days” at the end of 70’s, the concert in London in 1981, and the concert for Armenia at the beginning of 1988 …

„Music of Mikolas Chadima can be called Prague music. We can find in it coolness of gothic cathedrals, richness of baroque palaces, and tragicomic atmosphere that are typical for the Czech-German-Jude inhabitants of Prague, stigmatized by naci and komi terror“. Which place of Prague sounds the most to you?

The irrigation weir on the Vltava below the Letná mountain.

Are you going to record something new with MCH Band?

Recently we have recorded the old The City program that we played with The Extempore Band, which was very famous, but there were only bad live recordings. It will take a while for us to financially recover. First of all this year we would like to prepare a new series album of the MCH BAND. If we get some money and we feel that someone is interested we will try to record it at Studio next year.