Ankstyvojo kino festivalyje „Pirmoji banga“ – šimtametis Tarzanas ir lenktynės su Hičkoku

Rugsėjį į kino ekranus trečią kartą grįžta festivalis „Pirmoji banga“. Satelitinis Europos šalių kino forumo „Scanorama“ renginys į pažintinę kelionę po archyvus kviečia visus, kuriems kine rūpi ne spragėsiai, o kino istorijos spragos.

„Šiuo metu dominuoja požiūris, kad geras ir įdomus gali būti tik naujausias kinas. Todėl viena iš „Pirmosios bangos“ misijų – kurti atsvarą vartotojiškos kino kultūros įtakai. Norime parodyti, kad net ir prieš šimtą metų sukurti filmai šiandien gali būti aktualūs ir įtraukiantys. Šių metų programos kūriniuose – dabarčiai įtaką padarę įvykiai, šiuolaikiniam žmogui aktualios socialinės problemos, puikiai pažįstami kultūriniai herojai,“ – pasakoja festivalio sumanytojas Aleksas Gilaitis.

Kultūrinius langus veriantis kinas su Holivudo prieskoniais

Festivalį atidarys vokiečių režisieriaus Paulo Martino juosta „Laimės vaikai“ („Glückskinder“, 1936 m.). Retas atvejis, kai nacistinėje Vokietijoje sukurtas filmas ne tik išvengė propagandinio patoso, bet ir lygiavosi į Holivudą. Filmo siužetas kino gurmanams gali pasirodyti pažįstamas, tačiau P. Martinui pavyko sukurti savitą atmosferą – tvyrančią romantiką sustiprina šmaikštūs dialogai ir veiksmą vainikuojančios dainos bei šokiai. Pagrindinius vaidmenis filme sukūrė vieni žymiausių to meto vokiečių aktorių.

Pirmąjį vakarietišką langą į Indijos kultūrą atvėrė Franco Osteno „Širazas“ („Shiraz: a Romance of India“, 1928 m.). Nedidelė Indijos kino industrija tuo metu kūrė pavienius trumpus religinius filmus, kurie neturėjo šansų prilygti aukštų standartų Europos ir Holivudo kino juostoms. Tačiau subūręs stiprų vakarietišką užnugarį „Širazas“ pasaulyje buvo sutiktas itin palankiai – filmui pasiekus Europą ir Jungtines Valstijas, vakariečiai jį pradėjo aukštinti kaip meistrišką europietiškos kino kokybės ir egzotiško orientalizmo junginį. Festivalyje filmą gyvai įgarsins indiškos muzikos grupė „Sangha“.

Pirmoji garsinė romano „Tarzanas džiunglėse“ adaptacija

Šiemet žymiajam Tarzano personažui kine sukanka 100 metų. Festivalyje ši sukaktis bus pažymėta pirmąja garsine romano „Tarzanas džiunglėse“ adaptacija „Tarzanas – neliestųjų girių valdytojas“ („Tarzan the Ape Man“, 1932 m.). Pagrindinio vaidmens atlikėjas Džonis Veismuleris per visą savo karjerą Tarzaną įkūnijo net 12-oje juostų. Ši nemirštančio herojaus vaidmenyje jam buvo pirmoji.

Japonijos eksperimentinio ir avangardinio kino pirmtakas su „Sheep Got Waxed“ muzika

Nors ankstyvąjį kiną daug kas sieja su naivumu ir paprastumu, to meto kūrėjai dabartinius lenkia savo eksperimentais, jie nuolat ieškojo savitos, nuo teatro besiskiriančios kino kalbos. Dauguma šiais laikais naudojamų raiškos priemonių vienokiu ar kitokiu pavidalu buvo sukurtos jau anuomet. Tuo „Pirmoji banga“ leis įsitikinti pažintimi su pirmuoju finansiškai sėkmingu Japonijos eksperimentiniu filmu „Beprotybės puslapis“ („Kurutta Ichipeiji“, 1926 m.). Kritikų vertinamas kaip vienas svarbiausių modernaus Japonijos meno šedevrų priblokšti sugeba ir šiandien. Seansui papildomos jėgos suteiks drąsios „Sheep Got Waxed“ muzikantų improvizacijos.

Duoklė kino politikai ir gyvybę išgelbėjęs filmas

Šiemet kino pasaulis švenčia dvigubą jubiliejų: režisieriaus Sergejaus Eizenšteino 120 metų gimimo ir 70 metų mirties metines. Tuo metu į rimtą nemalonią valdžiai patekusiam režisieriui grėsė rimtos bėdos, o gal net ir mirtis, tačiau eiliniame biografijos ir kino politikos posūkyje Eizenšteinui buvo pasiūlytas šansas – sukurti patriotinį filmą apie Ivaną Susaniną arba Aleksandrą Neviškį. Režisierius pasirinko pastarąjį. „Aleksandras Neviškis“ („Александр Невский“, 1937 m.) yra pirmasis režisieriaus garsinis filmas, kuriame tarp kitų garsų ir balsų svarbų vaidmenį atlieka Sergejaus Prokofjevo sukurta muzika.

Pirmojo karto lenktynės arba iš kur kilo hičkokiškas stilius

Festivalyje „Pirmoji banga“ bus rodomas ir vienas pirmųjų film-noir stilistikos filmų – vieno ryškiausių XX a. pradžios italų režisierių Augusto Geninos „Vidurnakčio meilužiai“ („Les amours de minuit“, 1931 m.). Akylesni žiūrovai galės pastebėti, kad filme pasirodantys motyvai vėliau atsikartoja kituose šedevruose, pvz., Alfredo Hičkoko „Nepažįstamieji iš traukinio“ („Strangers on a Train“, 1951 m.). Ištisos filmo scenos alsuoja brito kūrybos skiriamuoju ženklu tapusia įtampos atmosfera, nekalbant apie tai, kad ir vaizduojama femme fatale yra tipiškai hičkokiška blondinė. Festivalyje sužibės ir pats A. Hičkokas – kino gurmanai galės prisiminti paskutinį kino grando nebylų filmą „Nuomininkas: Londono paslaptis“ („The Lodger: A Story of the London Fog“, 1927). Tai pirmas kūrėjo darbas trilerio žanro rėmuose.

Ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“ vyks rugsėjo 6–9 dienomis Vilniaus kino centre „Skalvija“ ir rugsėjo 14–16 dienomis Kaune, kino centre „Romuva“.