„Jelgava 94“ – latviškas romanas apie 90-ųjų kartą

Jelgava – Latvijos miestas už 40 km į šiaurę nuo Lietuvos sienos. Ten stūkso didžiausi Baltijos šalyse barokiniai rūmai, kuriuose, Prancūziją apėmus Didžiajai revoliucijai, apsigyveno būsimasis prancūzų karalius Liudvikas XVIII. Po Antrojo pasaulinio karo Jelgava tapo darbininkų miestu su tipiniais daugiabučiais, čia gaminti mikroautobusai „Latvija“. XX a. pabaigoje barokiniuose rūmuose vykdavo sunkiojo metalo muzikos koncertai. „Iš tiesų čia nebuvo geriausia vieta jauniems vaikinams, kurių plaukų ilgis viršija normą“, – rašoma romane.

Skaičius 94 žymi 1994-uosius, o ir visą šį dešimtmetį. Tuo metu buvo normalu važinėti be bilietų, kaip ir tai, kad traukinius kartais apmėtydavo akmenimis. Iš miesto kalėjimo buvo pabėgę 89 kaliniai. Pinigus sėkmingai skaičiuodavo tik skustagalviai. Ir Kurto Cobaino mirtis Latvijos jaunimui rūpėjo kur kas labiau nei politinė situacija.

Tai pirmasis romanas latvių kalba, apmąstantis laiką ką tik nepriklausomybę atgavusioje Latvijoje. R. Kmitos „Pietinia kronikas“ ir K. Šapokos „Pušis, kuri juokėsi“ pažiūri į to meto Lietuvą, o „Jelgava 94“ – pasakojimo apie atgimusias Baltijos šalis ir tuometinio jaunimo gyvenimą latviška variacija.

Rašytojas Jānis Joņevas (gim. 1980) subtiliai įpindamas istorines ir laikmečio įdomybes su ironija piešia miesto, kuriame užaugo, vaizdą. Per jaunuolio, savo alter ego, patirtis jis stilingai, juokingai ir paveikiai atkuria ką tik atgimusios Latvijos nuotaikas ir tipažus. Veikėjo socialinis fonas – sunkiojo metalo muzikos subkultūra. Šioje bendruomenėje jis susiduria su iššūkiais ir tampa asmenybe.

Debiutinį J. Joņevo romaną skaito tiek latviai, tiek užsieniečiai. Šiuo metu knyga išversta į 9 užsienio kalbas. 2014 m. autorius buvo apdovanotas Europos Sąjungos literatūrine premija. Latvijoje knygos tiražas kartotas 5 kartus: ją čiupo Z kartos keturiolikmečiai, pamilo jų tėvai ir mokytojai.

Leidykla „Kitos knygos“, išleidusi šį romaną, tyčia paliko originalų pavadinimą: kad lietuviai išmoktų dar vieno Latvijos miesto pavadinimą, ir norėdama įrodyti, jog… knygos lietuvių ir latvių kalba gali vadintis lygiai taip pat.

„1994-aisiais šalis tarsi išgyveno paauglystę, kaip ir pagrindinis knygos herojus. Tačiau sąmoningai vengiau joje tiesiogiai aptarinėti politinę situaciją, nes romano veikėjams nei ji, nei išorinis pasaulis neįdomus, – sakė J. Joņevas. – Šalyje vyravęs chaosas reiškė laisvę: buvo leidžiama viskas ir niekas nerūpėjo. Tuometinis sąmyšis ir netvarka atsispindi knygos veikėjų vidiniuose pasauliuose.“

Universalioje ir nuotaikingoje istorijoje apie žmogaus, nenorinčio būti vidutinybe, brendimo laikotarpį subtiliai atsiskleidžia sąmojingas, beveik dokumentinis ir itin spalvingas ką tik nepriklausomybę atgavusios Latvijos sociologinis portretas.

Jānis Joņevs. Jelgava 94. Iš latvių k. vertė Jurgis Banevičius. K.: Kitos knygos, 2018.