Moters dienai – trijų režisierių moterų spektakliai apie moteriškumą

Kas yra moteriškumas? Kuo skiriasi vyras ir moteris? Ar vyrams ir moterims vis dar reikalingas tikras bendravimas? O galbūt pakanka kibernetinio? Ar moterys vis dar yra priverstos kasdien įrodinėti savo vietą po saule? Ar apskritai dar turėtume pasaulį skirstyti į sąvokas „vyriška“ ir „moteriška“? Į šiuos klausimus atsakymų savo spektakliuose ieško trys jaunos režisierės – Kamilė Gudmonaitė, Lina Židonytė ir Agnija Leonova. Artėjant moters dienai, kovo 7-9 d. OKT/Vilniaus miesto teatre bus parodyti visų trijų režisierių spektakliai.

Kamilės Gudmonaitės „Trans Trans Trance“, Linos Židonytės „Aš, Fojerbach“ ir Agnijos Leonovos „y: ALisa“ – tai trys skirtingi požiūrio kampai į moterį ir moteriškumą.

K. Gudmonaitės „Trans Trans Trance“ žiūrovų lauks jau kovo 7 d. Tai iš atvirų pokalbių apie moteriškumą gimęs spektaklis, kurio tematiką kūrybinė komanda laikui bėgant išplėtė iki klausimo, kiek mus įtakoja ir formuoja lytinė tapatybė? Ar moteriškumas ir vyriškumas yra socialinis konstruktas, ar prigimties dėsnis? O jeigu peržengsime visuotinai suprantamą moteriškumo normą? Kur baigiasi lytis? Ar galima būti ir vyru, ir moterimi vienu metu?

„Viskas prasidėjo nuo to, kad ėmiau kelti klausimą, kodėl egzistuoja tik vyras ir tik moteris ir kodėl moteris visada turi būti moteriška, o vyras – vyriškas. Pastebėjau, kad dėl lyčių binariškumo, kuris mūsų visuomenėje nekvestionuojamas, ir vyrai, ir moterys tampa stereotipų aukomis. Tokia norma netgi skatina smurtą, nes tie, kurie jos neatitinka, dažniausiai atsiduria socialinio gyvenimo paraštėse.“, – teigia režisierė K. Gudmonaitė.

L. Židonytės „Aš, Fojerbach“ – jau kovo 8 d. Režisierei nepristigo drąsos savojo spektaklio pagrindinei herojei suteiki moteriškąją tapatybę. Dramaturgai Tankred Dorst ir Ursula Ehler šią pjesę rašė apie aktorių vyrą. Garsiajame Valentino Masalskio spektaklyje Fojerbachas – taip pat vyras.

„Aš, Fojerbach“ veiksmas vyksta teatre, realiu laiku. Fojerbach – aktorė. Ji suorganizuoja atvirą savo išpažintį. Aktorė paruošia vaidybinę aikštelę, yra sukvietusi publiką, svarbius teatro vertintojus, režisierių, kuris ieško aktorės pagrindiniam vaidmeniui, ir laukia. Ji yra pasiruošusi laukti tiek, kiek reikės. Ji yra priversta įrodinėti savo vertę net ir režisieriaus asistentui, taip argumentuodama sau ir įrodinėdama kitiems, jog ji turi teisę būti scenoje.

„Visų pirma, tai biologinis lyties skirtumas, ne ,,vyriškų“ ir ,,moteriškų“ savybių rinkinių paketėlis. Prieš tai bet kokiu atveju seka žmogiška – nežmogiška“, – paklausta, kiek jai apskritai gyvenime svarbios sąvokos vyras-moteris ar vyriška-moteriška, atsakė Fojerbach vaidmens atlikėja Kristina Švenčionytė.

A. Leonovos „y: Alisa“ žiūrovų lauks kovo 9 d. Tai spektaklis apie ją – moterį, ir apie jį – vyrą. Apie jų realius ir nerealius santykius. Apie tai, kaip būdami kartu jie padeda vienas kitam atsiskleisti arba vienas kitą žaloja. Tai atpažįstamai neatpažįstama vienos poros istorija su mokslinės fantastikos prieskoniu.

„Šis spektaklis skirtas žiūrovui, ištroškusiam šiuolaikiškų bendražmogiškų temų teatre. Kalbame apie dabarties ir ateities santykių projekcijas. Apie empatiją, emocinio intelekto sąvoką, apie paprasčiausią žmogiškumą technologizacijos laikotarpiu. Šiuo atveju teatras mums yra naujosios žmogiškos realybės skaneris. Siekėme savo patirtis patalpinti į universalų, žiūrovui atpažįstamą kūrybinį kodą“, – pasakoja spektaklio režisierė Agnija Leonova.