Švarūs “Tilto namų” baltiniai

Pirmąją vasaros dieną įvyko ir pirmasis šios vasaros ir jau trečiasis “Tilto namų” festivalis, pakvietęs praleisti kartu visą šeštadienį skambant lietuviškai alternatyviai muzikai. Šalia gausios muzikinės programos (bene 14 atlikėjų) pasiūlyta ir daugybė kitokios veiklos: lankytojai buvo kviečiami įsiamžinti XIXa. stiliaus fotografijose, žaisti šachmatais, pasiklausyti pokalbių su muzikantais, paskaityti lyricsus, išsirinkti knygą, pasimokyti baleto, pasipuošti blizgučiais ar piešiniais ant veido, tiek tikromis, tiek laikinomis tatuiruotėmis. Vaikams buvo sekamos pasakų senelio istorijos, o festivalį aplankę gyvūnai taip pat nepamiršti – įrengtas šunų baras, o pasilikusiai namie katei buvo galima pasiūti pelę žaislų gyvūnėliams siuvimo dirbtuvėse. Muzikinė programa neapsiribojo vien vyksmu didžiojoje ir garažo scenose – šalia viename namelių įrengta ir “Pluto Not Home” garso instaliacija.

Kartu su 11/5 fotografe Karolina lankėmės šiame festivalyje pirmą kartą, tad eita smalsiai be didelių lūkesčių. Maloniai nustebino tai, kad įžengus į “Downtown Forest” hostelio teritoriją, kurioje ir vyko šis renginys, pasitiko malonūs festivalio pagalbininkai, o ne apsauginiai, kuriems dažniausiai pavedama daiktų tikrinimo užduotis. Toks sprendimas irgi prisidėjo prie jaukios festivalio atmosferos kūrimo. Prieš metus viskas atrodė maždaug taip:

Festivalio muzikinę programą didžiojoje scenoje tarp sukabintų baltinių pradėjo Garbanotas, o jų koncertas padėjo pajusti ir įsitraukti į renginio atmosferą. Toliau festivalio staigmena tapo Alinos Orlovos pasirodymas, įnešęs šviesios melancholijos. Egomašina, pagrojusi chaotiškai, smagiai, besikeisdama instrumentais ir net sceninį įvaizdį priderinusi prie renginio scenografijos, tapo asmeniniu atradimu. Toliau groję Flash Voyage galiausiai sutraukė išsibarsčiusią po teritoriją publiką arčiau scenos, o Sheep Got Waxed įnešė energijos. Deja, šįkart apsiribota vyksmu didžiojoje scenoje, nors ir garažo scenos programa žadėjo atradimų. Tik klausantis koncertų, vykusių joje, buvo sunku susikaupti, o atlikėjus labai norėjosi iš rūsio ištraukti dienos švieson. Nepaisant to, kad praleista didžioji dalis garažo scenos pasirodymų, neapleido įspūdis, kad šiame festivalyje įprastos “hierarchijos” tarp muzikos/veiklos ar headlainerių bei apšildančių grupių nebuvo, o pats renginys orientuotas į patį buvimą ir visumą.

Tad “Tilto namų” festivalyje praleistas šeštadienis dar kurį laiką išliks kaip labai jaukios, lengvos atmosferos renginys, kuriame laukiami visi.