Authors Agnė Valatkaitė

ne croyez surtout pas que je hurle

Berlinalė 69: “Tik nemanyk, kad klyksiu”

Spendžiant apie Berlinalės koncepciją iš lokius laiminčių filmų bei juostos, pasirinktos festivalio atidarymui, gali susidaryti įspūdis, kad nepriklausomo kino festivalis ėmė pataikauti amerikietiškam skoniui. Viena festivalio pažibų, sidabriniu lokiu apdovanota Francois Ozono juosta „Ačiū dievui“ primena kadaise Oskarą už geriausią metų filmą pelniusį Spotlight tiek savo tema, tiek pasakojimo būdu bei ne itin išraiškinga kino kalba, o Berlinalės atidarymo ceremonijoje rodytas Kindness of Strangers taip pat puikiai atitinka Holivudo filmų bei Akademijos diktuojamus standartus: nuspėjami veikėjai, banalūs specialieji efektai, pasaka suaugusiems apie žmonių gerumą ir, žinoma, laiminga pabaiga.