Authors Motiejus Ramašauskas

Patris Židelevičius - foto: Deividas Buivydas

Patris: tarp academic ambient ir experimental techno

Susidomėjęs elektronine muzika dar praėjusio dešimtmečio viduryje, Patris Židelevičius pradėjo kolekcionuoti kreivus ir keistus vintažinius instrumentus, taip ieškodamas pamirštų skambesių ir žanrinio išsigryninimo. Visiškai realu, jog su draugu pasirinkę skirtingus jo pasirodymus, negalėsite susišnekėti: atlikėjas savo kūrybą skirsto į dvi kardinaliai skirtingas dalis.

Skeldos - foto: Rūkana

Skeldos – abstraktaus ilgesio gūsiai mąstant apie žmogų

Skeldos, po kurių vardu slypi Vytenis Eitminavičius, yra puikiai pažįstamas Lietuvos pogrindžio muzikos klausytojams. Jo organiški, gyvais instrumentais kuriami dronai su sodriu vokalu koncertuose puikiai dera su scenos bendražygiais Daina Dieva, Oorchach bei OBŠRR. Nors Vytenis pasakoja, kad groti pradėjo nuo gitaros, šiandien ji muzikoje paskęsta tarp dešimčių sluoksnių efektuotų instrumentų, kuriuos jis įrašinėja kilnojamoje studijoje, savo vietą kartais randančią net vidury sutemusių laukų.

grad_u

Hardware only dub techno funkcijos gradientai su grad_u

Dažniausiai derybos dėl interviu ir grafikų derinimas vyksta ilgai, o tekstas paleidžiamas kuo greičiau – šis pokalbis įvyko atvirkščiai: su Aleksandr Martinkevič, elektroninės muzikos scenai geriau žinomu grad_u vardu, dėl susitikimo susitarėme labai greitai ir paprastai, tačiau dialogas į tekstą nugulė tik po kelių mėnesių.

Foto: Laima Stasiulionytė / whoareyou

OORCHACH: kartais įkvepia ir muzikinio aparato tylėjimas

Povilas Vaitkevičius geriausiai žinomas kaip vieno žmogaus grupės (kiti muzikantai prisijungia nebent gyvų pasirodymų metu) Vilkduja veidas. Ne ką mažiau žinomas ir jo projektas Oorchach, kartais mutuojantis į labiau ritmingą Oorxax. Oorchach muzika, neretai guldoma šalia tribal žanro, apipavidalinama gražiais […]

Suicideoscope - foto: Laima Stasiulionytė

Suicideoscope: lo-fi yra tiesos ieškojimas

Šį interviu su Dominyku Niaura planavome gan seniai. Prasilenkdavome renginiuose, palinksėdavome vienas kitam galvodami apie neatliktą darbą, kol galiausiai, po daugiau, nei pusmečio, sutarėme dėl bendros datos. Važiuodamas troleibusu mintyse dėliojau klausimus, kurių susikaupė gan nemažai – visgi paskutinį kartą normaliai kalbėjomės prieš pusantrų metų.