Penktadienio planas gimsta visiškai spontaniškai – draugė ant lovos tiesiog numeta žurnalą. Jame slepiasi interviu su grėsmingos išvaizdos Sven Marquardt. Barzdotu dėde tatuiruotu veidu, naktimis dirbančiu apsaugos vadovu (ar, tiksliau, žmogumi, kuris po trijų valandų laukimo per sekundės dalį nuskanuoja […]
Pradėsiu ne nuo pradžių. Senokai įvykęs neaiškios paskirties pokalbis baigėsi kambariokės išvada – jei SSRS gyventojai būtų turėję daugiau progresyvios muzikos vinilų ir gerų mėlynų džinsų, Sąjunga nebūtų taip greitai sugriuvusi. Ginčytinas epilogas. Vis dėlto jo logiką visai nesunku perkelti laiku – asmeninė silpnybė, kurios deficitas šokių aikštelėse verčia nuolatos tyliai niurzgėti ir raukytis yra… limonadas.
Kiek kitoks nutikimas XI20 rūsy. Nebuvo gitarų, bet buvo elektros. Vilniaus energija – patentuoti Vilniaus elektroninės muzikos administratoriai. Vizualizacijos ir repas iš ateities. Mesijus, Adas ir Asta. Ruta MUR – synthpopas iš Klaipėdos, su meile aštuoniasdešimtiesiems, kuriuose nebūta.
Kažkas iš kelionių parsiveža nuotraukų ir video įrašų, kažkas savo įspūdžius suguldo dienoraščiuose, kažkas realizuoja juos virtuvėse ar tiesiog “pasideda” savo atsiminimuose. Kompozitorius ir atlikėjas Paulius Kilbauskas laiką, praleistą Balio saloje, įamžino savo soliniame albume “Elements”. Penki elementai susijungė ir tapo itin pasaulietiška instrumentine muzika. Galima siųsti į kosmosą.
Klausimas – kas šiek tiek depresyvų antklodžių kokone pasislėpusį asmenį trečiadienio vakarą išdrįstų išvilioti iš saugaus urvo? Žinoma, jog koncertas! Savaitės viduryje Kablys kelis melomanus ir visus iki vieno Vilniaus hipsterius (seniai mačiau tiek daug barzdų ir nutįsusių megztinių vienoje […]