Įsivaizduokite, kad kitų šalių gyventojai apie Lietuvą ir Makedoniją žino tiek , kiek jūs apie Makedoniją - apie to krašto kultūrą, kalbą, istoriją, o taip pat dabartinę politinę, ekonominę ir socialinę situaciją. Nustebsiu iškart išgirdęs, kad Makedonijoje du milijonai gyventojų, iš kurių dvidešimt nuošimčių - albanai, o pilnas šalies pavadinimas - Former Yugoslav Republic of Macedonia, arba FYROM, ir tas ilgas pavadinimas pasirinktas todėl, kad su trumpu nesutiko Graikija - Makedonijos kaimynė, taip pat prieštaravusi ir pasirenkant tautinius simbolius (neminint bulgarų, kurie mano, kad makedoniečių kalba yra bulgarų kalbos dialektas). Ir nesistebėsiu, kai Europos ir pasaulio politikai Lietuvą maišys su Latvija ar Estija, manys, kad lietuvių kalba panaši į rusų, o pokalbio palaikymui klausinės apie rusų diskriminaciją Lietuvoje. Žodžiai: Balio Rytmiškio.

Ką gi - Lietuva yra viena menkiausiai žinomų Europos valstybių, o ir patys lietuviai apie Lietuvą ir apie pasaulį mano šiek tiek kitaip, nei yra iš tikrųjų (nors kas žino, kaip iš tikrųjų yra?!). Kai nėra spaudos informacijos apie Lietuvą tų šalių spaudoj ar žiniose, įvaizdis kuriamas nuogirdomis (EU biurokratų, turistų įspūdžiais), kurie toli gražu neatspindi tikrovės. Arba trumpom žiniom. BBC apie Lietuvą rašo nedaug (žinias galit skaityt http://news.bbc.co.uk/hi/english/world) - šiais metais buvo vienintelė žinia, apie Lileikio teismą nukėlimą. Paprastas skaitytojas į priešistorę nesigilins, to nedarys net politikas (nėra tam laiko!) - viena, ką įsimins, tai "kaip ten Lietuvoj su tuo anti-semitizmu?"… Paskui aiškink, kad ruošiama tarptautinė komisija Lileiko sveikatai tirti; kad visi šaudytojai, nesvarbu kokios nacijos žmones žudė, Lietuvoje baudžiami ir t.t. Tai - vienintelis kelias.

Talinas gerai atrodo, jei vaikščioji po senamiestį, neidamas iki "daugiaaukščių" rajonų. Tą patį galima pasakyt ir apie Čekiją - turistų trinamų gatvių blizgesys baigiasi Smichove ar Žižkove, kur gatvės nušiktos šunų, o šaligatviai duobėti. Bet juk tos valstybės yra labai geros, darosi populiarios - štai kaip svarbu penkios švarios gatvės, prieinamos kainos, ir dar keletas savo laiku įsmeigtų kabliukų. Kuriamas įspūdis virsta visos informacijos vertinimo matu. Į žinią apie Čekijoje paskandintą čigoną galima reaguoti sakant, kad tokie incidentai ir civilizuotose pasaulio šalyse pasitaiko, ir čekai deda visas pastangas, kad tokie atvejai nepasikartotų. Lyg ir pateisinimas, ką? Nors taip pat galima sėkmingai teigti, kad valdžia vis dar nesugeba užkirsti kelią tokiems atsitikimams - griežtai pasmerkiant tokius "lileikių" pakalikus visiems laikams. Spaudos žaidimai gali būt lemtingi.

Pasauly daug mažų valstybėlių, bet labiausiai žinomos tos, kuriose kariauja, atostogauja, išgaunama nafta, ar yra dar kažkas "nepaprasto". Lietuvoje nėra (ir gerai!) tokių konfliktų ar katastrofų, dėl kurių Lietuvos vaizdai įkyriai lįstų į BBC ar CNN žiūrovų galvas. Atostogauti Lietuvoje Kanarų ar Maldivų salose išlepintiems VISA turėtojams nesinori - oras staiga gali tapti šaltas ir lietingas, jūra niekada nepasieks tos išganingos +25 temperatūro s, serviso lygis žemas, o kainos anaiptol ne - tad, vėlgi spalvingi bukletai su Vilniaus, Trakų ar Neringos nuotraukomis vargu ar bus pundais grūdami į vokiečių ir prancūzų pašto dėžes, tuo pačiu darydami reklamą visai šaliai. Nafta - na, Lietuva ne Kuveitas ir ne Azerbaidžanas. Dar kiti privalumai, lyginant su kitomis panašiomis Rytų Europos valstybėmis? Europos centro juokeliai? Kur Havelo atitikmuo, kurį gerbtų politikai nuplikę? - teužduoda tą klausimą Antano Baranausko anūkai. Niūrios perspektyvos. O gal ne, gal kaip tik, Šiaurės Atėnai, savihipnozės dėka? Kaip ten bebūtų, naivu tikėt, kad lietuvių istoriją įtraukts į JAV ar Vokietijos pradinių mokyklų kursą, o "vakariečiai" nekantriai trokš matyti Lietuvą savo organizacijose dėl strateginės, ekonominės, ar kitokios naudos. Ir dar juokingiau skelbti, kaip Lietuva nuo amžių buvo Europos vertybes gerbiantis kraštas, ir t.t. - panašias istorijas riečia ir latviai, ir gruzinai.

Ko lietuviai nori? Tie, kurie ko nors (dar/jau) nori? Kol kas niekas to klausimo gerai nenagrinėja. Dvasiniai poreikiai ir materialiniai poreikiai juk tikrai yra. Lietuviai, kaip ir visi kiti, tikrai kažko nori. Visi turi ryšį su išoriniu pasauliu: vieni - keliaudami, antri - per emtivy ir sūpoperas, treti - rinkdami norvegų braškes, ketvirti - sekmadiniais 12 val., ir dar begalės būdų. Ar norim ko nors ypatingo? Tikrai ne, nes Londono šurmulio, Amsterdamo kavinių, gero darbo - prancūzų įstatymų, šveicariškų algų, vokiškų ar švediškų mašinų, EU ir NATO nori ir lenkai, ir slovakai, ir vengrai, ir estai, dar žinomi "draugišku" kūlėmiaū vardu. Galų gale, ir patys vokiečiai - ir tie nori. O turim gal net mažiau nei brangūs kaimynai, ar kolegos - kaip čia geriau vadint tuos panašioj padėty? Nors koks skirtumas - iki Londono ar šveicariškų algų vistiek toli. Kaip čia pabaigus tokį nukrypimą į nieko vertas materialines lankas? Ė - sutarkim, kad norim to, ko neturim. Ir kuriam visokias legendas neturėjimui paaiškint, pykstam patys ant savęs ir kitų (nes yra geresnių), kai kada pabandydami prašyt politinio prieglobsčio Britanijoj, lyg ten MTV geriau matos. Ir tai nėra blogai, tiesiog yra taip, kaip yra. Bet stop - nuo čia ir prasideda visos įdomybės.

Žmonės, kaip jau aptarėme (gerb. skaitytojai, tikiuosi, pritarė) turi poreikius. Juos tenkina dirbdami, ir uždirbdami pinigus ir/arba pripažinimą. Uždirbant pinigus, viskas paprasta - darai (arba ne) darbą, už kurį juos gauni. Alga atkeliauja į kišenę, na, ir iškeliauja. O pripažinimą duoda už ypatingą darbą - už kokį sumanymą ir jo įgyvendinimą (tai kai kada gali būti vadinama "iniciatyva"), už kokį nors šmaikštų komentariuką ar įvertinimą, argi net radikalias ir kvailas idėjas ("politikavimą", taip sakant). Politikavimo patrauklumas tas, kad sau palankiai paaiškinti galima bet ką. Sunkiau įrodyt, kad tas paaiškinimas - tikrasis. Pačioj pradžioj, vienas pasakys, kitas parašys, trečias pakartos, kad mes kiečiausi, sudaroma VISUOMENĖS NUOMONĖ, apima euforija, Šiaurės Atėnai,… - pirmyn! O graikų ar kas klausė? Juk jie turi Atėnų "kopyraitą"! Abkhazijos paštas (!) išleido pašto ženklus su Klintonu ir Monika - abkhazų ir amerikiečių ryšiai labai gilūs!

Bet ir Lietuvoj dar įdomu, tiek to ta Abkhazija. Dvi pagrindinės savihipnozės - narystė EU ir NATO. Apie tai, kaip Lietuva buvo demokratijos bastijonas. Kaip lietuviams visi skolingi už keturiasdešimtais nušvilptą nepriklausomybę ir indėlį į Europą. Ką girdim? Lietuviai bus EU todėl, kad LIETUVIUS visur labai myli ir žino. Lietuviai - Europos centre, darbštūs, rūtų darželiai - kad lietuviai keikiasi rusiškai, Panevėžy - homo sapiens pyrotechnikus karta auga - apie tai girtis nebūtina. Pirma bėda, kad EU ar kiti nei Europos centro, nei rūtų nemato. O korupciją, neaiškius sandėrius ir keistus įstatymus - taip. Tragedija, kai EU pasako, kad lietuviai atsilieka nuo estų. Kaip gi čia dabar - EU meluoja, ką tie estai! Juk reikia mestelt versiją, kuri įrodytų "politikierių" teisumą: kodėl EU "nepriima", o estai - vis tiek ne geresni. Po pirmo EU vertinimų turo, buvusio 1997, "politikierius" Vagnorius pažadėjo, kad Lietuva visas namų užduotis parengs iki 1998 vertinimo, ir, jei ne aplenks, tai bent pavys kitus. He he he. Pavyt gal ir pavyko, gal ir ne - bet rezultatų, kurių tikėtasi, nebuvo. Ne tik dėl Lietuvos kaltės - ir EU turi savo problemų. Tada pradėta aiškint, kad EU reikalauja uždaryt Ignalinos AE (apvogt nori!), kad tiesiog nežinia ko nori, ir t.t. Bėda ne problemose - bėda tame, kad "politikieriai" sako, ką nori, nejausdami jokios atsakomybės. O žmonės tiki, ir viskas "verda savo sultyse". "Viralui" nerūpi pasakyt, kad EU ir NATO reikalai priklauso ne tik nuo Lietuvos, bet ir nuo Klintono seksistorijų, Jeltcino sveikatos, Kosovo, Irako, Euro įvedimo.

Lietuvos situaciją reikėtų vertinti tarptautinių įvykių kontekste. NATO generolo ar vieno JAV politiko pareiškimai nėra pakankama. Bus Lietuva NATO ar ne priklauso nuo Rusijos ekonominės padėties ir nuo nusiginklavimo sutarčių ratifikavimo; nuo to, kaip JAV ir britams "seksis" Irake, ir kas dėsis Kosove. Rusija priešinasi JAV ir britų politikai Irake ir Kosove, taip pat NATO plėtrai. Irakas ir Kosovas gali būt svarbiau, nei Lietuvos narystė NATO. Štai tokia relybė, kurios nepakeis lietuviški įstatymai, numatantys išlaidų kariuomenei didinimą, nes lietuviški "politikieriai" nežino tikrojo JAV-Rusijos-EU derybų turinio. Gali padėt tik James Bond 007 - bet ar turi Lietuva tokią gerą žvalgybą? N-e-t-u-r-i. Ar turi Lietuvos spauda patikimus informacijos kanalus užsienyje, nuspėjančius politines madas? N-e-t-u-r-i. Todėl pusė politinių/ekonominų prognozių ir vertinimų neišsipildo. Mr. Primakov, would you tolerate Nato airstrikes in Federal Republic of Yugoslvia, if we halt NATO expansion and provide you with $5 billion loan? - kas įrodys, kad tokių pokalbių nebūna?!

Lietuva nėra išimtis. save labai vertina ir Lenkijoje, ir Vokietijoje, o taip pat ir JAV (ten gamina ir eksportuoja demokratiją ir bombas). Bet bėdos prasideda, kai tie du vertinimai pradeda prasilenkti - kai "lietuviškasis" vertinimas pradeda skirtis nuo "natiškojo" ar "euriško". Mažų valstybių nuomonė retai būna svarbi ar reikalinga - visus įvykius nulemia dydžioji septyniukė, o NATO ir EU plėtros - JAV, Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, ir Rusija. O paskui, kai sakoma "dar ne" ir santūriai pažadama "gal būt", seniausia indoeuropiečių kalba šnekantys žmogeliukai niekaip nesupranta, kuo jie blogesni už vengrus ar slovakus, ir visa trispalve širdim nusivilia. Nėra teisybės lietuviams, oi nėra.

Kieno vežėčiose sėdi, to ir dūdą pūti. Kai važinėdavau "tranzu" (autostopu), tai su vairuotojais pliurpiau jų temom, ir klausydavau jų "teisybės" - apie politiką ir ekonomiką, be abejo, paskui apie orą, žvejybą, mašinas, naudotas padangas ir kitą mėšlą. Išlipant klausdavau, ar skolingas kiek nors. Dažniausiai sakydavo, kad ne - negi iš bendraminčių imsi. Porą sykių bandžiau paaiškint šiek tiek išsamiau apie mokesčių paskirtį demokratijoj ir rinkimus, tai senis taip "susidiorgino", kad Elektrėnuos teko persėst į Kaliningradan dardantį Kamazą. Kieno ratai, to ir teisybė - nori važiuoti, dūduoji; jei ne - Kamazų lauki.

Lietuviams, manau, yra dūdoriai. Uždūduosi prieš "tarptautinę neteisybę" ir "internešnl komjunity" - ir stovėsi laukdamas Baltarusijos kryptim važiuojančių autobusų. Norint žaisti EU ar kitus tarptautinius žaidimus, reikia elgtis pagal tų žaidimų taisykles. Ir baigti lietuviškos savihipnozes tradicijas.