ORE APIE AIRIJĄ: KELIONĖ Į BELFASTĄ

great adoo-o-z!

Taigi, mano mielieji, siunčiu jums linkėjimus iš nuostabios šalies Airijos ir dalinuosi įspūdžiais ir patyrimu apie kelionę bei gyvenimą čia.

Keltas perkelia per sąsiaurį, skiriantį Didžiąją Britaniją ir Airijos Respubliką, ir kažkur toli lieka virpančios kinkos einant link Didžiosios Britanijos muitinės, dvejonės praleis/nepraleis, ilgas dūmų pūtimas anglų pareigūnei apie mano puikų darbą gimtojoje šalyje, apie 2 savaičių ilgumo atostogas, draugus, gyvenančius Airijoje, vilties netekimą, jog praleis, netikėtą jos atsakymą 'have a good time' ir penkis Varšuva-Londonas autobuso keleivius, liekančius niekieno žemėje laukti atgal grįžtančio autobuso. Kartu su rusakalbe Latvijos mergina šokinėjame iš džiaugsmo, krykštaujame, nes mes jau čia. O ko atvykome, manau net šaltaveidžiams Anglijos pareigūnams nėra sunku suprasti. Darau išvadą, jog tavo šansus patekti į salyną nulemia išvaizda. Jei sudarai įspūdį, jog gebėsi ištirpti Londono gatvėse nesukeldamas minčių, jog esi nevietinis, tuomet kelias atviras. (Logiško paaiškinimo anglų muitininkų atrankai nerandu.) Pakeleivę palieku Londone jos vaikino Timūro globoje. Mano kelias veda tolyn - į amžinai žalią šalį - Airiją.

Pirmiausia vos susilaikau nepradėjus garsiai juoktis iš kairės pusės durų į autobusą. Tai atrodo taip keista ir neįprasta. Kaip kokioje veidrodžių karalystėje. Šios kelio atkarpos pakeleivis airis vaikinas iš karto greitakalbe beria klausimus, atsakymus, savą istoriją. Ir… Stop!!! Suvokiu, jog nė velnio nesuprantu. Mano anglų kalbos žinios, kuriomis pasipuikuodavau gimtoje šalyje, nė šnipšto nevertos. Va tau, mergužėle, nosį riesti. Airiai kalba airiškai! T.y. jų anglų kalba turi tokį tarimą, jog mielieji mano, kol neįprasite, nė velnio nesuprasite ir teks po penkioliką kartų perklausinėti. Sunkiausia suprasti pagyvenusius ž0mones. Jaunimas kalba modernia anglų kalba ir bendraujant su jais vargo neapturiu. Visgi suprasti virš 50 metų turintį asmenį, tenka paplušėti įtempus ausis.

Išlikusi originalioji airių kalba kildinama iš keltų kalbų šeimos. Airiai mokosi jos mokykloje ir labai retas išmoksta... Ji tokia sena, jog dauguma žodžių skolinamasi iš anglų kalbos. Didžiausiuose Airijos laikraščiuose skiriamas atskiras puslapis kalbos pamokėlėms bei pridedamas žodynėlis naujiems žodžiams. Primena, ką mes išgyvenome atgavę Nepriklausomybę. Tuomet kalbininkai puolė taisyti kalbą ir keisti kiekvieną tarptautinį žodį. Taip gavome verslą, rinkotyrą, žiniasklaidą bei sauskelnes. Sako, jog rytinėje pakrantėje airiškai žmonės susikalba tarpusavy. Dažniausiai jie kalba tikrąja airių kalba, įterpia angliškus žodžius, bet toks mišinys, mano asmenine nuomone, yra tik blogiau. Yra 4-ta televizijos programa, transliuojanti laidas gryna airių kalba su angliškais subtitrais (na tiems - ne pažangiai lankiusiems pamokas). Taigi vidutinis airis nors ir išlaiko sveiką nacionalizmo jausmą, airiškai nekalba.

Mano istorija tesiasi apsigyvenus pas draugus puikiame bute su puikiausiu vaizdu į miestą. Būdama buto savininke už atsiveriančią panoramą padidinčiau buto rentą keliolika procentų. Pirmosiomis dienomis susirandu darbą, nes miesto kavinių bei parduotuvių langai aplipdyti skelbimais apie reikalingus darbuotojus. Kavinėje šalia aikštės, kurioje renkasi vietinis alternatyvus jaunimas, geriu kavą ir nusprendžiu, jog tai kaip tik vieta, kurioje norėčiau dirbti. Pabaigusi puodelį, patraukiu link prekystalio ir paprašau susitikti su vadybininku. Mano amžiaus mergina prisistato kaip vadybininkė ir greitai pažiūrėjusi į tvarkaraštį, kitą savaitgalį liepia pasirodyti halv seven. Čia aš pasimetu. Pagal logikos dėsnius, tai turetų būti pusė septynių. Suakmenėju. Ką, reikės pradėti darbą nuo pusės septynių ryto????? Velnias!!! Su manuoju pelėdišku gyvenimo būdu… Sutikta draugė nuramina, jog halv seven, tai paprasciausias half-after-seven trumpinys. Pusė aštuonių Airijoje skamba lyg pusė septynių. Laimiu valandą miego iš ryto. Atlyginimas sulygstamas 4.40 £ už valandą, kas yra apie 20 litu (1IR£ ~ 4.5 Lt). Po dviejų savaičių darbo paskaičiuoju, jog galiu išsinuomoti gyvenamą vietą pati ir nesijausti sėdinti ant draugų sprando. Buto susiradimas taip pat vyksta žaibiškai. Nuėjus į vietinį universitetą skelbimų lentoje randu keliolika skelbimų apie nuomojamus miegamuosius (lietuviu kalboje tai suskamba kiek dviprasmiškai…). Paskambinus vienu telefono numeriu, vietinis keliolikos namų savininkas parodo namą, esantį tik per keletą minučių nuo centro. Jaučiuosi lyg devintame danguje. Tradiciškai tai yra 2 arba 3 aukštų namas su virtuve bei gyvenamuoju kambariu pirmame aukšte bei keliais miegamaisiais viršuje. Plius visi tokie mieli patogumai kaip skalbimo mašina, televizorius, elektrinis arbatinukas, stalo įrankiai, lėkštės, puodai bei kambario baldai. Be manęs name dar gyvens keturios merginos bei vaikinas, ką aš suvokiu kaip privalumą, nes jau yra šansas susirasti draugų. Kadangi vasaros sezonas, kainos studentams mažesnės, nei mokslo metais, todėl esu apmokestinama 25IR£ per savaitę (~ 115Lt). Šiaip jei nuomotis atskirą butą, kaina svyruoja nuo 50 iki 80 IR£ per savaitę. Taigi turiu darbą, pragyvenimo šaltinį bei gyvenamą vietą, ko daugiau bereikia?

ŽMONĖS

Tai manote airiai ryži?… Ir teisingai manote. Ėmiau atkreipti dėmesį į jų plaukų spalvą gal po gerų 2 savaičių gyvenimo čia. Ir kokie 70 procentų, na gerai, 60, yra šlakuoti, strazdanoti ir oranžinę ševeliūrą. Jei plaukai ne ryži, žmogus vis tiek šlakuotas. Tik ryžumas toks mielas auksiniai geltonas. Vis tiek sako red-haired. Airiai draugiški. Paprašius pagalbos, niekuomet nepaliks tavęs vidury lauko. Pasisiūlys padėti patys ir nepareikalaus jokio atlygio. Kas mane žavi, kai mergina, ir tegul vyriškoji pusė pažiūri į tai atlaidžiai… Airijoje įprasta vaišinti merginas. Vaikinas nesismulkina pavaišinti alumi ar sumokėti už kavą. Žmogus išsitraukęs pakelį cigarečių, pasiūlo rūkyti ir šalia esantiems. Jei pub'e kas nors pakyla užsisakyti alaus, jis nupirks ir kitiems geriantiems. Nesvarbu ar tai vaikinas, ar mergina. :)

Taigi vaišingumas. Dar būdingas airių bruožas, iš karto kritęs man į akį - draudimų nepaisymas. Jei airis mato ženklą, jog rūkyti draudžiama (pvz.: banke), o rūkyti norisi... Jis savęs neprievartaus ir užtrauks dumą stovėdamas eileje prie atlyginimo. Nors gatvėse pilna užrašų, jog šiukšlinti draudžiama ir įspėjama apie 50 IR£ dydžio baudas, visiems ir vėl nusispjauti, gal šiukšlių dėžių per mažai… Autobuse, kuriuo atvažiavau į Airiją, saldainių popieriukus mėčiau ant žemės, nes nebuvo nei vienos šiukšlių dėžės…

Vairuoja airiai, kaip išprotėję. Siauri keliukai, likę dar nuo laikų, kuomet Airija buvo skurdi žemės ūkio salelė kažkur Europos vakaruose, vos talpina du automobilius. Jei reikia prasilenkti, vienas iš automobilių turi sustoti. Šalia už 1.5 metro skardis, iš kitos pusės kalno šlaitas ir dar dvi avys makaluojasi tarp ratų... O jie, varo 120 km/h, lyg tai 50 myliu/h, ir švilpauja. Belieka nagais įsikirsti į sėdynės šoną ir laukti, kuo kelionė pasibaigs.

ALUS

lager, lager... STOUT!

Alaus kultūra klesti. Užsisakęs pintą (0.568 l), lauki apie 5-7 minutes, nes alus turi būti pilamas lėtai. Leidžiama putai nusistoti. Po tų 5-7 minučių gauni savo stiklą su pro kraštą besipilančiu ruduoju skysčiu. Kiekvieną kartą imdama savąją, per viršų bebėgančią pintą, pagalvoju apie lietuvius padavėjus. Jei kiekviena karta alaus pripiltu tiek, jog lietusi pro kraštus, vaikinas/mergina greitai atsisveikintų su darbu. čia - taip turi būti įpilta!!! Net pasakojam, jog Guinnesso įpylimo laiko standartas yra 10 minučių. Dauguma, kaip ir reikia tikėtis iš airių, geria tamsų alų, ką jie vadina ne alumi (beer), o 'stout'. Guinness manau visiems žinomas. Kiti puikus yra : Murphy's, Beamish, Kilkenny. Šviesūs populiariausi importuoti: Calsberg, Heineken, Budweiser (vadinamas Bud ir airių kalboje rėkiantis vyrišką lytinį organą), vietiniai: Guinness alaus daryklos Carling, Smithwick's bei HARP.

Pub'ai (lietuviškai aludė, tačiau baiminuosi taip pavadinti, nes ar matėte kada aludę, kur leistų laiką tiek suaugę, tiek vaikai? Ypač mažesniuose miesteliuose, kur trūksta pramogų) nustoja pilstyti alų 11.30 nakties. Laimei, nuo šios savaitės priimtas įstatymas savaitgaliais pilstyti alų iki 12.30. Pabaigi savąjį bokalą ir tuomet prasideda clubbing. Skubama į megstamą arba artimiausią klubą (priklausomai nuo išgertų pintų kiekio), čia bokalas alaus kainuoja beveik dvigubai, tačiau vietinis DJ'ėjus leidžia muziką ir gali šokti iki nukritimo.

Muzika naktiniuose klubuose skamba pati įvairiausia. Žinoma, dominuoja popsas. Tačiau atskiros savaitės dienos skiriamos kitoms muzikos srovėms. Taip pat atskiri klubai specializuojasi skirtingos muzikos kryptyse. Reikia tik žinoti, kur eiti, ir net išrankiausias skonis bus patenkintas. 'Privačių šokių vakarėlių', kurie taip malonindavo širdį savaitgaliais Vilniuje (ech....) neradau. Aišku, geriausių techno vakarėlių reikia ieškoti Dubline, kur sako, klubinis gyvenimas yra net smagesnis nei Londone.

'Klubinėjimas' baigiasi apie pusę trijų. Po išgerto alkoholio kiekio sukilęs alkis malšinamas take-away restoranėliuose čipsais, bulvėmis fri, picomis ir kitu junk (ee... atseit š..dinu) maistu. Man, kaip grynakraujei lietuvei iš karto kelia nesusipratimą, kodėl jie netiekia maisto pačiose gėrimo vietose, na bet jau čia šalies specifika. Apie 3 nakties, kuomet publika skirtos namo ar bando įsiprašyti pas šalia gyvenančius draugužius, as pajuntu natūralų troškulį alkoholiui. Ehe. Alkoholio parduotuvės uždarytos, pub'ai taip pat, klubai irgi… Lieku su nukarusiu liežuviu ir išdžiūvusia gerkle, bei pažadu sau pačiai kitą vakarą įsimesti skardinę alaus prieš going out. Tam paprastam troškuliui numalšinti.

Iš ryto susitikus draugus, pirmas klausimas nebūna "kaip miegojai", ar "kaip nuotaika". Klausiama "Have you been out, last night? Where?" Tai tas pats kaip klausti, "kas geresnio" Lietuvoje. Todel akivaizdu, jog jei pasirodai rytą darbe raudonu veidu, užmiegotom akim ir nuolat geri vandenį, kiekvienas supratingai šypsosi ir klausia, kurioje užeigoje praleidai vakar vakarą. Beje, jei esi pagiringas, geriau pasirodyti darbe ir paskutinėmis jėgomis ištempti dieną. Nes airiai vertina darbą, ir jei dirba - dirba lyg žvėrys. Gal todėl ir šalies ekonominė padėtis šiuo metu iškelia Airiją į vieną iš pirmųjų vietų tarp sparčiausiai besivystančių šalių.

Kas tikrai sužavėjo, jog kiekviename tualete, tiek vyrų, tiek moterų, kabo prezervatyvų automatas. Įmetęs monetas, pasirenki įprastini ar 'ribbed' prezervatyva ir tęsi vakarelį be galvos skausmo. Nežiūrint to, airiai gali pasigirti daugiavaikėmis šeimomis, o ne nykstančia tauta, kaip broliai lietuviai.

Na ir pabaigai šiek tiek minusiukų. Geras patiekalas be druskos bus prėskas ir beskonis. Pub'ai uzsidaro per anksti!!!!! Net su naująja sistema baigti pilstyti alų savaitgaliais 12.30 nakties, bei dar pusvalandžiu pintai pabaigti, jie užsidarinės 1 valandą nakties. Tai vis tiek per anksti. Po to telieka traukti į naktinį klubą, kur nebegalėsi ramiai gurkšnoti garsios muzikos fone, vos gebėdamas išgirsti pašnekovą. Kitas minusiukas: draudimas gerti alkoholį viešose vietose. Jog vyno nepagersi lauke, mes Lietuvoje jau įpratome, tačiau ar galėtų visi parko prieš Prancuzų ambasadą vietiniai įsivaizduoti savo vakarą be kelių butelių alaus?..... Vargiai, vargiai. O čia tenka. Gal todėl ir parkų ne dauguma. Na ir paskutinis dalykas, erzinęs keletą savaičių. Ar galite įsivaizduoti EURO 2000 futbolo rungtynių žiūrėjimą dideliame pub'e su puikiais dideliais ekranais ir fone skambančia pop muzika?... Velniai juos rautų. Suprantu, jog šalia sėdinčiom merginom labiau rūpi pakabinti keletą futbolo fanų, nei stebeti nors ir žavius, tačiau nepasiekiamus futbolininkus. Bet bent jau toms kelioms žaidimo valandoms baro savininkas galetų paaukoti intriguojančią atmosferą priimtinesniems dalykams.

RŪBAI

Madingas kamufliažas

Tradiciškai apie aprangą ir stilių. Merginos pamišusios dėl prigludusių marškinėlių, išmargintų rytietiškais motyvais, siuvinėtų, puoštų karoliukais bei kutais. Jei marškinėliai atidengia pilviuką, ar nugarą - dar geriau. Trumpi sijonai, kuomet priekis bei nugara yra apversto trikampio formos ir ilgesni uz šonus, džinsai siuvinėtomis klešnėmis, aukšti smailiakulniai bateliai. Bliuzelės aukštais kaklais a-la 70-ieji. Prigludę džinsiniai švarkai bei džinsinės sukneles-chalatėliai. Mažos skarelės - bandanai džinsinio ar kito ryškios spalvos audinio. Spalvos: rožinė, ryški žydra, švelni violetinė. Vaikinai velkasi prieky susegamus marškinius trumpomis rankovėmis ir nemaža drakono aplikacija ant priekio. Vis dar iš mados neišeinančios kelnės su pridėtinėmis kišenėmis šonuose. Siluetas - plačios ilgos, žemę siekiančios klešnės ir ant klubų nusmukęs juosmuo. Visi eina iš proto dėl Azijos, Afrikos motyvų ir užrašų nesuprantama kalba. Todėl kartais tenka sumišti, kuomet gatvėje sutikti japonai ima šypsotis ir rodyti į mano žalius marškinėlius su hieroglifu ant krūtinės. Ką įdomu reiškia tie ženklai? Techno pakraipos gerbėjai dėvi slidžios pluoštinės medžiagos kelnes bei švarkus, bei tuos pačius Lietuvoje populiarius 'kryžminius' krepšius. Karščiausia sezono naujiena - aviatorių akiniai nuo saulės. Aš juos pavadinčiau serialų apie Amerikos policininkus akiniais. Jei galite įsivaizduoti tipišką, 'didelį' amerikoną-cop'a juoda uniforma bei juodais pusę veido dengiančiais akiniais, suprasite, ką turiu omeny. Visgi galiu pasakyti, jog airiui nieko nereiškia pasirodyti gatvėje purvinais ar suplyšusiais rūbais, jei jis tai laiko savu stiliumi. Žmogus savu stiliumi gal bus suvokiamas lyg norintis ką nors įrodyti pasauliui, tačiau jam svarbu jaustis gerai. Girdėjau neformalų porelės pokalbį. Mergina: 'Ar tu vis dar nesiplauni plaukų?' Vaikinas: 'Man taip labiau patinka'. Taika ir ramybė jų abiejų veiduose.

PABAIGA

Štai tokia ta Airija. Ir kuomet šoki klube, perbėgdama iš alternatyvios muzikos aikštelės į drum'n'bass užlietą kambarį, ir visai natūraliai, be jokių valios pastangų, tavo veidą nutvieskia šypsena, nes čia taip sava ir miela. Ir… Kuomet tarp svetimų žmonių imi išskirti draugus, paliktus Lietuvoje (pridėjus ranką prie širdies, prisipažįstu, tai ne alkoholio sukeltos vizijos. Taip buvo Kopenhagoje, taip buvo Prahoje, taip buvo ir Barselonoje - ir laikau tai lyg ženklu, kad esu 'savo' vietoje) belieka tik kelis kartus šoktelti Į ORĄ ir sušukti: 'It's such a fookin' lovely country'.

[SK, 2000-07-18]