Budrūs – “Devyniems rytams auštant” (Budrūs, 2009)

Klausydamas paskutinės šio albumo kompozijos, pagalvojau, jog kaimynai neišlaikė įtampos. Tačiau beldimas buvo įtartinai ritmingas ir „į temą“. Praradau budrumą… Matyt todėl, kad klausiau ne paryčiais, o naktį.

Drėgnas ir šaltas rytas. Priešais – pilki betoniniai daugiaaukščiai, apsupti ligoto rūko, kylančio nuo gigantiškų balų. Spalvų mažai, daugiausia įvairūs pilkos atspalviai. Medžiai, žinoma, be lapų. Nors ir tų medžių tik vienas kitas slapčia pro asfaltą prasilaužę. Aptirpę ūkuose, horizontą riboja nesuvokiamo dydžio kaminai. Tolumoje dusliai aidi kalami poliai. Sninga pelenais ir kaulų pjuvenomis. Branduolinė ramybė. Nešamas. Skleisme vyta. Aidi Agila gelmėj. Dulksna randa. Draskyti sapną, atbulom link skliauto. Pjūtyje. Branduolinio ryto pašvaistėje. vėriniO. Būdraujant.

Lietuvos tamsiosios muzikos bendruomenė jau senokai laukė šio dueto albumo. Dėl vienos labai paprastos priežasties – abu „budrūs“ veikėjai yra žinomi metalo ir tamsaus ambient scenoje: Leonardas „Levas“ Marozas (Andaja, Alkis Įšalusiai Aušrai) ir Laurynas „Liukas“ Jukonis (Girnų giesmės, Anubi, Oro!Oro! ir kt. projektai). Kiekvienas pastarojo darbas yra ypatingai laukiamas LT underground’e. Nors pats Liukas pabrėžia, „kad tai ne GG projektas, o dviejų lygiaverčių kūryboje žmonių projektas, kur kiekvienas atsako už savo dalį.“ Vis dėlto būtent jis atsakingas už visus garsus. Fragmentiškai pasigirstantis Levo balsas tarsi ištraukia iš beformės būdravimo būsenos, slypinčios kažkur anapus. Tiesą sakant, to ne visada norisi.

Galbūt prisimeni magišką Autechre kompoziciją „V Letrmx 21“? Kai kurie Budrūs kūrinių „Dulksna randa“ ar „vėriniO“ fragmentai primena nesibaigiančią, kilpa po kilpos sklindančią jos intro. Nors lietuvių kūryba nepanaši į šaltą anglų elektroniką, nuotaika turi kažką bendro. Gal tai, kad klaidžioja pasąmonės užkaboriais? Tuo tarpu, kolegos iš pagrindinio metalo portalo „Ferrum“ sako, kad „iš tikrųjų tokio stiliaus idėjinėje pusėje yra begalė paralelių ir bendrumų su, tarkim, black metalu“. Kaip matome, kiekvienas šiame niūriame, psichodeliškame drone/experimental albume randa savo paralelių.

Šį albumą galėjo išleisti kažkas tarp lietuviškų leidybinių kompanijų „Dangus“ ir „Autarkeia“”, matyt todėl Budrūs ir pasirinko savarankišką kelią – išleido „Devyniems rytams auštant“ savo jėgomis. Limituotu 300 kopijų tiražu.

Albumas turėtų būti platinamas su lipduku „Atsargiai! Pasąmonės paribiai. Reikalauja tinkamos klausymui nuotaikos ir aplinkos. Nerekomenduojama silpnos psichikos asmenims.“

7/10

Media

http://www.youtube.com/watch?v=fswGKEuTNEc