Jau praėjo tie laikai, kai melomanams reikėjo pristatinėti Mišą Skalskį aka 96wrld. Ne vien dėl to, kad ką tik baigęs mokyklą, elektroninės muzikos kūrėjas yra dažnas svečias skirtingose scenose, bet ir dėl to, kad jo muzika jau kalba už jį patį. Kokia ta kalba? Atsakymus iš Hagos, kur pradėjo studijuoti, pirštų galais siunčia pats Miša, kurį radijo laidos “Sunday Bug” komanda pakalbino debiutinio albumo „Private Language“ pasirodymo proga.
Tavo debiutinis albumas “Private Language” – labiau bendravimas su publika ar pasikalbėjimas su savimi?
Keblus klausimas. Prasidėjo kaip šmaikštus bendravimas su publika, baigėsi kaip rimtas pokalbis su savimi. Daugumą gabalų pradėjau juokais, bet vėliau, kai atėjo laikas leisti, supratau, jog nenoriu būti tik dar vienas šokių muzikos kūrėjas. Iš visos medžiagos, kurią turėjau sukaupęs tuo metu, leidykla išsirinko būtent šokinius takelius. Nors puikiai sutariau su “Error‘ais”, jie suteikė daug laisvės vėlesnėse albumo lipdymo stadijose,vis tik juokinga būtų teigti, kad išvengiau šokių. Bet kokiu atveju, tikiuosi, kad šiame albume yra bent šiek tiek išliekamosios vertės.
Jeigu skaičiuosime tavo, kaip elektroninės muzikos kūrėjo, veiklos pradžią nuo 2011 m., kaip manai, trys metai paruošti albumui – daug ar mažai? Ar tai kruopščiai dėliotas, o gal labiau spontaniškas rinkinys?
Negalėčiau tiesmukai atsakyti: tiek spontaniškumui, tiek kruopščiam išdirbimui albume vietos atsirado. Medžiaga buvo pradėta ruošti prieš daugiau nei pusantrų metų, o baigta buvo prieš jau daugiau nei metus. Tad, manau, labiau prailgo leidybiniai reikalai nei pati kūryba, bet sėdėta tikrai buvo.
Dauguma rašytojų, išleidę knygas, sako, kad tokiu būdu užbaigia tam tikrus savo gyvenimo etapus. Kaip manai, tai galioja muzikantams, tau pačiam asmeniškai?
Kažkiek – taip. Tokios muzikos, kokią galite išgirsti albume nedarau jau senokai. Turiu paruošęs medžiagos ateičiai, kuri gerokai skirias. Dar, matyt, neturiu konkrečios ir aiškios savo projekto vizijos – 2011 m. buvau dar vaikas, 2013 m. esu vis dar tas pats vaikas. Nors tiek šiame albume, tiek ir naujesnėje kūryboje yra struktūrinių panašumų tarp gabalų, bet tikrai ne garsų paletėje.
“Private Language” yra klausomas su…?
Nežinau ar turiu teisę patarti. Muziką, kurią sukūriau, pats klausau kaip dienoraštį. Kiekvienas garsas perteikia tas aplinkybes, kurioms esant jis buvo sukurtas. Norėčiau, kad albumo klausytų vienatvėje. Nors kai kurie gabalai skirti šokių aikštelėms, būtų puiku, jei albumas išlaikytų intymų santykį su klausytoju. Taigi, albumas yra klausomas su savimi, hehe.
Prieš daugiau nei metus grojome keletą Tavo albumo kūrinių Sunday Bug radijo laidoje. Kas per tą laiką pasikeitė paties muzikiniame pasaulyje, darbuose, supratime?
Tikrai nežinau. Žmogus visada yra subrendęs pats sau, nesvarbu, koks jo amžius. Muzikos suvokimas, muzikiniai horizontai pastoviai keičiasi, bet tie pokyčiai tokie švelnūs ir tolygūs, kad sunku turbūt būtų juos pastebėt ir nurodyt.
Kaip vystosi jūsų projektas Without Letters? Ar grupės veikla papildo Tavo asmeninę kūrybą?
Aš palikau grupę, kuriam laikui. Tiksliau, esu vis dar su jais, tik ne fiziškai, bet mintimis. Grojau su jais 2 metus. Labai džiaugiuos, kad turėjau galimybę dirbti su vyrukais. Ar papildė asmeninę kūrybą? Sunkus klausimas. Nežinau, kaip tai palietė mano kūrybą, bet tikrai praplėtė muzikinių potyrių paletę! Groti gyvo garso grupėje ar šokių aikštelėje drožti kompiuterį vienumoje yra tokie skirting dalykai. Be galo esu jiems dėkingas, linkėjimai!
Šiuo metu mano pareigas grupėje atlieka Tomas Narkevičius aka Fingalick, tiksliau, jis yra naujas ir pilnavertis grupės narys, įdomu, koks bus naujas grupės skambesys. Jeigu turėsit progos, būtinai užsukit jų paklausyt!
Muzikantai, kurie tave įkvepia?
Juokais galiu pasakyti, mėgstu Vitgenšteiną. Smagu pavartyti laisvalaikiu, argi tai ne paaugliška!?
Jeigu internetas nemeluoja, išvažiavai mokytis į Olandiją. Ką studijuoji, kokie pirmieji įspūdžiai?
Taip, studijuoju sonologiją Hagos karališkoje konservatorijoje. Išvažiavau kartu su Ernestu Kaušylu aka Brokenchord‘u, tai kol kas smagiai leidžiame laiką, daug dirbame ir mokomės. Yra daug sunkumų, emigracija – ne juokai. Ačiū Dievui, Ernestas visada palaiko, tai paprasčiau susidoroti su vienatve.
Ar atitrūkus nuo Lietuvos, čia esančių scenų ir kūrėjų, netrūks terpės pasireikšti? Gal jau spėjai ar bent planuoji rengti pasirodymus Olandijoje?
Nežinau, sunku nuspėti, kaip susiklostyt reikalai čia. Jau turim numatytų datų čia – patvirtina, kad kartu su Ernestu grosim Haarleme, “Paatronat” klube. Kaip seksis toliau, bus matyt.
Užsisakyk skaitmeninį arba vinilinį 96wrld mini albumą “Private Language”
Komentarai