Vilniaus Energija rūpinasi miestiečių elektronine muzika

Pavasarį pasiekė žinios apie Ado Gecevičiaus (Sheep Got Waxed būgnai, pastaruoju akomponuojančio ir Alinai Orlovai) ir Žygimanto Kudirkos (aka MC Mesijus) bendrą projektą Vilniaus Energija. Pirmasis grupės viešas pasirodymas vyko televizijos laidoje “Nauja Legenda”, kur duetas pateikė savo Alekso Lemano kūrinio „Žuvėdra“ versiją.

Kadangi daug informacijos apie Vilniaus Energiją nėra, nusprendžiau pasikalbėti su tais, kurie jau rudenį planuoja išleisti savo debiutinį albumą.

Kaip nusprendėte dirbti kartu?

Mesijus: Įdomi istorija: man teko lankytis pačiame pirmame Sheep Got Waxed koncerte. Patiko, tad pradėjau sekti šio kolektyvo veiklą. Visai kito koncerto metu, kuriame pasirodėme vienoje scenoje, paaiškėjo, kad ir jie manęs klauso. Ten su Adu ir nusprendėme pamėginti kažką sukurti kartu.

Dabar kartu dirbam jau apie 3 metus, bet kol kas nepublikuojame kūrybos. “Žuvėdra3000” yra mūsų pirmas paviešintas kūrinys. Bet tai nereiškia, kad per tris metus teišspaudėm vieną dainą. Šiuo metu kompiuteriuose turim apie 250 puslapių teksto ir 250 muzikinių eskizų.

Kaip atsirado Vilniaus Energijos pavadinimas?

Ilgą laiką net negalvojome, kad pavadinimo reikia, nes patys turim stiprius asmeninius brand’us. Bet kai prikaupėme tiek kūrybinės medžiagos, didesnis iššūkis buvo rasti būsimąjį albumą apibendrinantį pavadinimą. O čia spaudoje ėmė mirgėti Vilniaus energijos skandalai. Eureka! Pavadinimas pasirodė toks universalus, skambus ir įsimenantis, kad buvo vertas tapti ne tik albumo, bet ir visos grupės pavadinimu.

Su pačia įmone neturime nieko bendro. Panašumo tiek, kad jie rūpinasi miestiečių elektra, o mes rūpinamės miestiečių elektronine muzika.

Pavadinimas yra gana planus – gali reikšti ir Vilniaus kūrybinę energiją, Vilniaus kinetinę energiją, Vilniaus intelektualinę energiją, todėl tai netrukdo mums kurti ir lėtesnių kūrinių – viskas nebus vien ant energetinio piko, kuriame gana dinamišką muziką.

Kuo šis projektas skirsis nuo jūsų ankstesniųjų darbų?

Mesijus: Lyginant su tuo, ką darau su Münpauzn, tai bus dar radikalesnis skambesys ir gyvai atliekama elektroninė muzika. Elektronika išgrota rankomis įgauna gyvumo ir nebėra tokia matematiškai tiksli.

Tekstai trumpės, atsiras daugiau pasikartojimų. Norisi atitrūkti nuo įprasto repo formato ir patikrinti ribas, kur galima nueiti ir ką galima padaryti su tekstu.

Jei pažiūrėsime į mūsų abiejų kūrybą, nustebti turėtų tiek mano, tiek Ado klausytojai. Kartu sukūrėme kažką naujo ir nebūto.

Ar Vilniaus Energijos albume tekstai skambės lietuviškai?

Taip, skambės lietuviškai, bet galvojame į video projekcijas integruoti vertimus, kad mus galėtų suprasti ir užsienio klausytojai. Tiesa, yra vienas minutės trukmės kūrinys, kuris skambės anglų kalba. Bet jis privalo būti atliktas anglų kalba, nes yra skirtas emigrantams.

#Uzgrotu buvo puikiai apsaugotas nuo internetinių piratų. Ar piratavimas kenkia atlikėjui, ar kaip tik – puikus būdas skleisti muziką?

Adas: Bet kokiu atveju piratavimas žalos nepadaro. Vis tiek žmonės norės išgirsti gyvai ir ateis į koncertus – o skaitmeninė muzika tegul plinta.

Mesijus: Pritariu ir nepritariu. Mano pastarojo albumo mažas pasiekiamumas davė daug naudos. Uždraustas vaisius yra saldesnis. Žmonės žinodami, kad toks albumas egzistuoja, bet nematydami jo internete ar parduotuvėse buvo išprovokuoti persekioti jį, ieškoti, klausinėti. Tai buvo dalis pasisekimo. Aišku, tuo negalima spekuliuoti per ilgai – po tam tikro laiko sukėliau jį į visas skaitmenines parduotuves. Tad nespėjus prarasti kantrybės, atsirado lengvai pasiekiama skaitmeninė versija.

Kiek aktualus yra gyvas elektroninės muzikos atlikimas?

Mesijus: Tai yra pagrindinis dalykas, skiriantis atlikėją nuo didžėjaus. Jei DJ yra gana statiškas veikėjas, kuris nedaro dviejų vienodų pasirodymų ir kaskart parenka skirtingą muziką, tai grupė viską daro priešingai – grojama muzika nesikeičia gana ilgai, bet patys muzikantai nėra statiški. Gyvas atlikimas kuria pasirodymo vertę.

Adas: Gyvumas praturtina muziką mažomis detalėmis. Nors bus tie patys gabalai, bet jie visada skambės kitaip, nei įraše. Didžiausias sudėtingumas prodiusavime yra muzikos “išnešimas” iš studijos į gyvą pasirodymą. Džiaugiuosi, kad moku groti būgnais ir kad sugebėjimu atlikti muziką prisidėsiu prie šios elektroninės paletės.

Mesijaus kūryboje nėra Lietuvos hip-hopui įprasto moralizavimo ir gatvės kultūros imitavimo. Ar sąmoningas atsitraukimas nuo tokių tekstų?

Mesijus: Mano manymu, muzika yra savotiškas pabėgimas nuo buities, todėl visiškai neteisinga, kai tekstai kalba apie buitiškus dalykus. Kartais atrodo, kad hip-hopas tėra socialinis projektas, skirtas mažų pajamų, probleminiam jaunimui arba darbo biržos lankytojams padėti protestuoti prieš nematomus monstrus.

Muzika turi žymiai aukštesnių tikslų – ji turi nukelt į kažkokią paralelinę realybę ir nesinori, kad dainos įpareigotų spręsti kažkokias problemas. Muzika yra pabėgimas nuo problemų, o ne jų narstymas.

Suprantu hip-hopo socialinę pusę – yra stiprių politinių dainų ir negalima nuneigti, kad repas ir turėjo tokią funkciją. Bet mūsų bedarbiai ar kiti kritiniai sluoksniai dažnai net neklauso to repo, tad gaunasi labai keistas rezultatas – viena žmonių grupė klauso dainų apie visai kitos žmonių grupės problemas.

Gal čia veikia tas „kaimyno degančios trobos efektas“? Klausai repo ir giliai viduje džiaugiesi, kad visa tai nutiko ne tau.

Internete:

facebook.com/vilniusenergy