Vieną paskutinių praėjusių metų dienų tuščiame Lietuvos pajūrio kurorte akis užkliuvo už netikėtų raktažodžių “dark sad indie” – tai buvo pirmasis susidūrimas su Ingaja. Nors atlikėja iš Klaipėdos jau spėjo 2017-aisiais savo jėgomis išleisti EP “Darkness” bei pasirodyti “Liverpool Sound City Festival” (Anglija), “Norden Festival” (Vokietija) ar vietiniame “Loftas Fest” scenose. Na, bet geriau vėliau negu niekada.
Šiemet mergina paleido singlą-aitvarą “Quietness in the Air” iš rudenį pasirodysiančio debiutinio savo albumo ir dalyvauja muzikos inkubatoriuje “Novus”, kur jau pateko į pusfinalį. Pastarajame konkurse mergina – ne naujokė, galbūt šis trečias kartas nemeluos.
Kita vertus, tokios muzikos geriau klausytis jai labiau tinkančioje atmosferoje nei talentų varžytynėse. Galbūt tas tamsus vakaras pajūryje tarp keliasdešimties nurimusių sielų būtų buvusi puiki proga patekti į Ingajos pasaulį, primenantį latviškai skandinavišką efemerišką trolių pasaką. Galbūt norėtųsi, kad įtakos ateitų ne iš Anouk, Ben Howard, Fink, Tash Sultana, o labiau iš tokių kaip Julianna Barwick, Grouper ar Bing & Ruth, bet tuomet tai būtų jau nebe Ingaja, o tik kažkieno projekcija. Be to, palaukime albumo.
Tavo naujausias singlas “Quietness in the Air” artimas mums savo pavadinimu. Kada labiausiai jautiesi ore?
Jaučiuosi ore, kai kvėpuoju kūryba, kai galiu laisvai atitrūkti nuo mane supančio realaus pasaulio ir keliauti savo vidiniais kloniais, atrasti, išreikšti teksto ir muzikos forma, paleisti. Antrą kvėpavimą dažnai įgaunu prie jūros!
Gylis, tamsa ir liūdesys – tokie žodžiai pasitinka tavo interneto svetainėje. Kodėl pasirinkai būtent juos?
Šie žodžiai, apibūdinantys mano kūrybą, yra ne vien mano pačios parinkti, dažnai tai girdžiu iš aplinkinių žmonių, klausytojų. Per muziką atsiveria mano melancholiška pusė, kuri kasdien ne visada pastebima. Esu žmogus, kurio viduje nusėda labai daug informacijos ir emocijų iš aplinkos, o kai visa tai subręsta – paleidžiu šiuos jausmus dainų pavidalu. Ta manoji tamsa, ji egzistuoja, neneigsiu, bet ji su prošvaistėmis, su šviesos taškeliu kažkur ten, gale. Viltingas liūdesys ir tamsa, nes gi po tamsos ir įvyksta gražiausi dalykai!
Vienas tavo gerbėjų sako: “Tu man rodos ne iš šio pasaulio”. Neramiais laikais skubančiame pasaulyje tavo kūryba išties skamba “ne vietoje”. Kokiame pasaulyje gyveni?
Viena koja kosmose, kita žemėje. Taip ir balansuoju tarp šių dviejų polių. Būna dienų, kai norisi skraidyti daugiau ir aukščiau, bet žemiškos aktualijos greitai nusodina, bet, tikiu, raktas į sėkmę yra balansas. Nes jei ilgai užsibūsi kosmose, skrydis bus nebe toks saldus. Paskutinius keletą metų stengiuosi sąmoningiau priimti sprendimus tiek asmeniniame gyvenime, tiek kūryboje. Išlaukti ir išjausti, nors esu žmogus dažnai mėgstantis greitą rezultatą. Tad išsikėliau sau tokį iššūkį praėjusiais metais – neskubinti kūrybinio proceso, pasinerti į jo visumą, ir per tuos lėtus ieškojimus natūraliai gimė “Quietness in the air” daina.
Nuolat pabrėži savo glaudų santykį su gamta. Kokie aplinkos garsai tau artimiausi?
Jūros ar vandenyno ošimas – white noise, tai kažkas neapsakomo. Visos mintys susimaišo su jūros kalba, prafiltruojančia, nuraminančia, išeini kaip nauja drobė ant kurios miestas vėl skuba dėti savo potėpius. Ugnies ir degančių malkų spragsėjimas, vėjo ir medžių kuriami garsai… gamta kuria labai daug muzikos!
Dauguma pasaulio gyventojų telkiasi miestuose ir bent jau pasyviai prisideda prie gamtos naikinimo savo nuolatiniu vartojimu. Kur mus nuves toks “progresas”?
Jau veda ir tikrai tik gilyn į tamsą, į sparčiai progresuojantį susinaikinimą. Didžioji dauguma pasaulio gyventojų pamiršo ar net nesupranta, kokia reikšminga yra gamta ir kaip glaudžiai esame susiję. Mes tik imame, imame ir retai duodame atgal, negalėdami net paprasčiausiai susirinkti šiukšlių. Edukacija yra kelias į sąmoningą ryšį su gamtą. Jau nuo mažų dienų mokyklose, šeimose galėtume mokyti vaikus apie vartojimą, gamtos etiką ir t.t. Šių dienų mados, tokios kaip zero-waste ar projektai su ekologinėmis žinutėmis, yra nuostabios iniciatyvos ir socialiniai tinklai puikiai išnaudojami kaip edukaciniai įrankiai plačiajai visuomenei.
Prisiminkime, kad mūsų sielų namai yra gamta, o namus visi nori turėti jaukius ir švarius.
Tavo gimtoji Klaipėda vasarą šiek tiek atgyja, tačiau kitais metų laikais čia gana tamsu ir liūdna. Kokios vietos tave čia džiugina labiausiai? Ko, tavo nuomone, čia trūksta ir kuo šis miestas ypatingas?
Kasmet mano ryšys su Klaipėda tik stiprėja. Esu gimusi ir užaugusi šiame mieste. Jis netobulas, bet tuo ir žavi. Miestas, dar turintis išsigryninti savo charakterį. Nors čia viskas vyksta lėtai, bet tikrai matomi pokyčiai ir yra daug erdvės kurti ir statyti. O žmonės tokie “su vėju”, dažnai nenuspėjami, išpūsti (šypsosi).
Klaipėda šiuo gyvenimo laikotarpiu man – idealus miestas, nes pavyksta susikurti gerą balansą tarp veiklų ir ramybės. Jeigu norisi daugiau veiksmo, keliauji į Vilnių ar Rygą kelioms dienoms, o per valandą iš Palangos oro uosto gali atsirasti kad ir Kopenhagoje. Svarbu, kaip žiūri, kaip kūrybingai gali pasiįvairinti savo kasdienybę. Kai ieškai, visados randi, net ir gilią žiemą Klaipėdoje gali aplankyti parodos atidarymą, spektaklį, pasivaikščioti jūros pakrante su karšta čiobrelių arbata ar klaidžioti senamiestyje paryčiais, kai gatvės priklauso tik tau! Nežinau, kaip jums, bet man tai patinka!
O šiaip neįsivaizduoju, kaip aš be jūros, gal ji čia ir laiko…
Tavo muzikinės įtakos ateina iš Anouk, Ben Howard, Fink, Tash Sultana ir panašių atlikėjų. O kas įtakoja iš nemuzikinio pasaulio?
Tų įtakų tiek daug aplinkoje, tik eik ir “valgyk” akimis, klausa ir kitais pojūčiais. Viską “fotografuoju” savo akimis ir “talpinu” į biblioteką galvoje, kurioje informacija yra apdorojama ir kelios patirtys ar vaizdiniai sujungiami į vieną. Pasąmonė yra tokia galinga, joje įvyksta daug nepaaiškinamų procesų, prie jų priskirčiau ir kūrybą. Įkvėpimas retai būna momentinis ir apčiuopiamas, pradžioje jis nusėda, apsigyvena tavyje ir pradeda brandinti kažkokias idėjas. Svarbu būti atviram aplinkai, o įkvėpti gali eilėraštis, paveikslas su savo istoriją, erdvę užpildantis smilkalo dūmas, kažkieno žvilgsnis… Sąrašas be pabaigos.
Daugiau nei prieš 3 metus pasirodė tavo pirmasis EP “Darkness”, tačiau esi mažai žinoma. Kiek tau svarbus populiarumas? Kokiam klausytojui skiri savo kūrybą?
Mano muzika ir skambesys yra nišinis ir tikrai – ne masiniam klausytojui.
Žinomumas nėra rodiklis, dėl kurio dalinuosi savo kūryba ir einu į priekį. Man svarbu dalintis su žmonėmis gilesniu turiniu, paliesti ne tik paviršių, nešti kažkokią savo žinutę, kuri galėtų būti artima tikrai ne vienam žmogui.
Grįžtamojo ryšio tikrai norisi, ypač kai atsiveri ir daliniesi savo jautrumu. Kūrėjai iš tikrųjų yra labai drąsūs žmonės, nors gali atrodyti labai trapūs. Mano kūryba iš gelmių, iš širdies, nekuriu todėl, kad reikia, nekuriu taip, kad pritraukčiau daugiau klausytojų, aš – už tikrumą ir unikalumą, nes kiekvienas esame savitas.
Mano kūryba skirta tiems klausytojams, kurie keliauja ir ieško, ieško savyje nuolankumo, tikrumo, sąžiningumo. Tie, kurie atveria širdį ne tik kitiems, bet ir sau.
O jei iš minios bent keli pajunta ir prisijungia prie mano kelionės, tai jau yra reikšmė ir esmė.
Kaip sekėsi muzikos inkubatoriuje “Novus”? Kaip manai, kodėl verta dalyvauti tokiose muzikos “varžybose”? Ar dalyvautum “X faktoriuje” ar panašiame konkurse?
Dalyvavau trečią kartą, bet jau paskutinį (juokiasi). Šį kartą grįžau po kelių metų pertraukos, nes pajutau, kad paaugau ir subrandinau savo skambesį, norėjau su šiuo dalyvavimu užversti seną puslapį ir atversti naują. Sulaukiau nuostabių komentarų iš komisijos, tai buvo išorinis patvirtinimas, kad esu savame kelyje ir tai persiduoda į įšorę. O pats “Novus” konkursas yra labai sveikintina iniciatyva: muzikos profesionalai komisijoje, puiki scena “Lofte”, galimybė susipažinti su kitais atlikėjais iš Baltijos šalių ir pasisemti patirties bei įkvėpimo. Televizijos šou konkursai būtų klystkelis kelyje, kuriame esu, bet gyvenime tų klystkelių irgi pasitaiko, tad nesakysiu “niekada”, kad šie žodžiai nepasivytų ateityje (juokiasi).
Savo įrašus prodiusuoji pati. Ar “pasirašytum” padirbėti su kokiu nors savo mėgstamu prodiuseriu, ką nors įrašyti bendrai vienu ar kitu atlikėju, o gal tavo kūryba per jautri išoriniams veiksniams?
Taip, savo įrašus “darau” pati ir prodiusavau savo debiutinį albumą, kuris pasirodys jau rugsėjo mėnesį. Smagu matyti pačiai, kaip paaugau nuo išleisto EP ir kiek nuveikiau. Muzika man daug metų buvo labai asmeninis ir privatus pasaulis. Tai – mano kelionė, kuria dalinuosi, kviečiu prisijungti klausytojus ir atrasti sau kažką artimo. Kadangi muzika mane dažnai gelbsti kaip tam tikra terapijos forma, anksčiau būdavo nelengva pasikviesti į savo pasaulį kitus, bet, jaučiu, dabar jau galiu atverti duris ir priimti kitų pasaulius ir idėjas į savo. Esu tikra, sekančiame albume bus kolaboracijų!
Koks bus tavo rudenį išleisti planuojamas albumas?
Albume bus 9 kūriniai, kuriuose sudėta daug širdies, kūrybinių ieškojimų, išlauktas, nes pagal pirminį planą turėjo pasirodyti praėjusiais metais.
Gilesnis ir sodresnis savo skambesiu, su ambient potėpiais. Gitara ir akustinis skambesys visgi išlieka, nes tai yra nuo ko visas mano muzikinis kelias ir prasidėjo, bet bus keletas kūrinių, kuriuose visai nenaudojau gitaros arba labai minimaliai, tad pačiai tas neįprasta ir labai nekantrauju pasidalinti. Šiuo albumu stengiausi perduoti malonią svajingą būseną, kurioje pati dažnai esu ir kuriu, tad tikiu, kad ir klausytojai maloniai svajingai jį išklausys.
Foto: Edvinas Mikulėnas
Internete:
subscribe
webpage
facebook
bandcamp
youtube
instagram
Komentarai