Devyngalvė industrial scenos hidra Nordvargr

Kiekvienam industrial kultūra besidominčiam žmogui puikiai žinomas grėsmingas pseudonimas NORDVARGR ir vienas seniausių leidyklos “Cold Meat Industry” projektų MZ.412. Šių, bei daugybės kitų, kultinių projektų fiureris yra Henrik Nordvargr Bjorkk. Žmogus – hidra, pasižymintis milžiniška diskografija ir eklekcija. Mintį pakalbinti Henriką rezgiau seniai ir labai apsidžiaugiau, kai atėjo tinkamas metas, išsiunčiau užlausą ir Henrikas beveik akimirksniu sutiko duoti interviu., kuriuo su jumis ir dalinuosi.

Ačiū, Henrikai, kad sutikai atsakyti į klausimus! Kas dedasi tavo gyvenime pastaruoju metu? Galbūt dirbi su nauja medžiaga? Jei taip, papasakok apie tai. 

Šiuo metu, tiesą sakant, nedirbu nieko – šią vasarą nusprendžiau padaryti trumpą kūrybinę pertrauką, noriu šiek tiek “persikrauti”… Man reikia prisirankioti daugiau inspiracijų ir jėgos žiemai.

MZ.412 – vienas pirmųjų projektų, išleistų legendinės Švedijos industrial muzikos leidyklos “Cold Meat Industry”. Papasakok, kaip pradėjai bendrauti su Rogeriu Kermaniku ir kokia buvo ankstyvoji MZ koncepcija? Įkvėpė tuo metu viską šlavusi black metalo banga Skandinavijoje ir panorai sujungti tai su industrial

Maschinenzimmer 412 atsirado 1988-ais, kai pradėjome repetuoti su keliomis kitomis grupėmis – daugelis mūsų grojome kitose grupėse. Vienu metu nusibodo tai, ką darėme iki tol, ir pradėjome “džeminti” su įranga, kuri tuo metu mums buvo prieinama – būgnai, metalo plokštės, sintezatoriai. Visa tai suskambo kitaip – kažkuo vertu tapti atskira esybe. Tuo metu jau kontaktavau su Rogeriu, tad įrašiau keletą mūsų sesijų ir išsiunčiau rezultatą – jis iškart pasiūlė išleisti “Macht durch stimme” kasetę. Per keletą mėnesių įrašėme daug medžiagos ir, kai kasetė jau buvo paruošta leidybai, jau turėjome paruoštą leidimui albumą “Melfeitor”. Rogeriui nauja medžiaga taip pat patiko ir jis pasiūlė išleisti tai vinilo formatu naujai įkurtoje “Cold Meat Industry” leidykloje.

Black metalo partijos MZ.412 muzikoje buvo  sukurtos kiek vėliau, maždaug apie 93-94 metus ir tai buvo tų laikų reflekcija – klausėme daug black metalo, natūraliai progresavome šio judėjimo link.

Kitas tavo labai įdomus projektas – Toroidh. Žinau, jog nutraukei jo veiklą prieš keletą metų. Mano nuomone, tai – vienas įdomiausių martial industrial žanro projektų. Papasakok, kas tau taip patinka militaristinėje estetikoje? Ir kokia yra šio projekto žinutė?

Toroidh buvo įkurtas tam, kad nemaišyčiau karo tematikos kituose savo projektuose. Karas mane visuomet žavėjo, kaip ir žmonijos pakvaišimas, tai ir norėjau perteikti šiuo projektu. Kažkuria prasme, tai – garso takelis visiems žmonijos karams ir aidui, jiems pasibaigus. Deja, kai kurie žmonės šį projektą interpretavo, kaip politinį… Toroidh albumuose yra semplai iš visų karuose dalyvavusių šalių, tačiau kažkokie idiotai visuomet išgirsta tik dalį to; taip kairiųjų  pažiūrų žmonių buvau apkaltintas nacizmu, o kai kurie dešiniųjų pažiūrų žmonės interpretuodavo mano muziką kaip politinę… Visa tai privertė mane tiesiog užraukti šitą projektą. Mano intencijos niekada nebuvo politinės ir Toroidh turėtų būti vertinamas kaip tamsi, muzikinė žmonijos debilizmo refleksija.

Per pastaruosius 30 metų išleidai tiek daug medžiagos ir albumų. Ar turi daugiau pomėgių gyvenime be muzikos kūrimo? Taip pat, turiu pripažinti, nepaisant tavo leidinių kiekio, visi jie skamba gerai ir įdomiai. Neatrodo, kad užsiimtum saviplagiacija – dar daugiau, atrodo, kad visuomet sukuri kažką naujo ir negirdėto. 

Turiu “draivą”, tėkmę, balsą manyje, kuris tiesiog neužsičiaups – nuolatinė galia, verčianti kurti naujus garsus. Tai tiek. Taip, turiu ir kitų interesų, turiu du vaikus, žmoną, šunį. Skaitau knygas. Turiu darbą. Tačiau vistiek sugebu atsidėti laiko darbui studijoje.

Ankstesniuose MZ.412 albumuose galima rasti tiek satanizmo, tiek ir nacizmo. Ar galėtum papasakoti, kaip kilo idėja sukergti šiuos du elementus? Ką jie tau reiškia?

Satanizmas, taip. Nacizmas, ne. MZ.412 metams bėgant augo, nuo “klasikinės” industrial grupės su visom klasikinėm žanro “fyškėm” į labiau išieškotą dvasinę esybę. Velnias vis dar yra aktualus galios ir įkvėpimo šaltinis, tačiau mums tampant vyresniais (ir, tikėkimės, protingesniais) mes taip pat atrandame ir kitokias sroves bei dvasinius kelius.

Kokia tavo nuomonė apie naujausią trendą industrial scenoje naudoti analoginę įrangą bei leisti įrašus analoginiuose formatuose? Ar taip pat jauti tam fetišą?

Tai yra tema, kuria buvo diskutuojama nuo pat skaitmenos pradžios… Man nėra jokio skirtumo. Nediskriminuoju jokio garso vien dėl jo šaltinio. Be to, dabar yra tiek daug hibridinių sintezatorių, naudojančių skaitmenines ir analogines technologijas, kad tampa nebeįmanoma atskirti.

Paskutinis projekto Folkstorm albumas “Nihil Total” yra labai tamsus, turintis labai griežtą struktūrą, ritmą. Ką galėtum papasakoti apie šį įrašą? Mane visuomet žavėjo, jog savo kūryboje dažniausiai naudoji aiškų ritmą, net jei kuri power electronics.  

Folkstorm yra mano punk grupė… ta prasme, kad man pofig, kas išeis iš to, ką įrašau – tai tiesiog primityvūs jausmai, perfiltruoti per distortion’ą ir chaosą. “Nihil Total” buvo įrašytas 2019-ais, praėjus metams po didelių pokyčių mano gyvenime ir tai buvo vienas būdų perkelti savo vidinius išgyvenimus į išorę. Apsiribojau vien maža moduline įranga su mintimi priversti save išgauti kiek įmanoma daugiau iš labai mažo šaltinio, o rezultatas išėjo labai patenkinantis.

Dar vienas įdomus tavo projektas – Pouppee Fabrikk, kurį galima vadinti senosios mokyklos EBM. Kaip ir kodėl įkūrei šį projektą, atrodantį ir skambantį visiškai kitaip, nei visa kita?

Pouppee Fabrikk iš esmės yra tai, nuo ko pradėjau… kartu su Leifu Holmu užaugome ’80-aisiais, klausėme daug ankstyvojo to laikmečio EBM: DAF, Nitzer Ebb, Front 242 ir t.t. Iš meilės šiai muzikai nusprendėme patys sukurti savo versiją.

Esi išleidęs nemažai medžiagos savo tikruoju Henrik Nordvargr Bjorkk vardu. Koks skirtumas tarp tavo projektų ir solinių leidinių? Įsivaizduoju, kiekvienas tavo projektas turi kažkokias griežtas taisykles, garsą ir koncepcijas. Ar aš teisus?

Kažkuria prasme… Muzika, kurią išleidžiu savo vardu beveik visada yra ambient’as, ar kažkas arčiau elektroninės muzikos. Tačiau nenaudoju jokių griežtų taisyklių – dažniausiai tiesiog įrašau daug muzikos, o pasibaigus įrašams, pajaučiu kokį vaibą tai turi ir kokiam projektui labiausiai tinka.

Kas tave įkvepia? Galbūt mėgstamos knygos, filmai ar kas nors dar?

Įkvėpimas tiesiog ateina pas mane… Tai gali būti bet kas: garsas, žmogus, kažkas, kas “įjungia” mano vaizduotę. Tada mano pasąmonė suteikia abstrakcijai formą, idėjų, kurias įrašau, pavidalu.

Kokia tavo nuomonė apie industrial sceną šiandien? Ar žinai naujų, įdomių projektų, galbūt iš viso nėra nieko naujo ir verto dėmesio?

Scena yra pilna naujų projektų, kurie, iš tiesų, suteikia vilties dėl ateities. Prieš keletą metų buvau nusiteikęs pesimistiškiau, nes tada ši scena atrodė neįdomi, nuobodi, perpildyta netalentingų žmonių, tačiau dalykai progresavo. Pastaruoju metu mėgaujuosi Moral Order.

Naujausias MZ.412 albumas “Svartmyrkr” išleistas pernai. Prireikė net 13 metų išleisti naują studijinį albumą. Kodėl tiek ilgai? Trūko inspiracijų ar jautėte, jog viskas, ką norėjote pasakyti šiuo projektu, jau pasakyta?

Pagrindinė priežastis buvo faktas, jog mes nutolome vieni nuo kitų fiziškai. Visuomet įrašinėdavome muziką kartu, o kai tai tapo neįmanoma, kuriam laikui sustojome.

Ką galėtum pasakyti apie kitą tavo projektą Hydra Head 9? Jis artimesnis harsh noise muzikai. Kokias temas palieti ir ką reiškia projekto pavadinimas?

HH9 – laisvos formos noizo eksperimentas. Noizas be jokių ribų ar gilesnės minties. Free jazz on distortion. Šiuo metu HH9 ilsisi, tačiau kas žino… galbūt atgims ateityje. Pavadinimą sugalvoti padėjo Rogeris Kermanikas, pasakęs, kad mano kūryba yra kaip hidra – nužudant vieną projektą, išauga kitas (juokiasi).

Prieš keletą metų grojai Lietuvoje. Galbūt išliko kokių nors prisiminimų? Ką manau apie Lietuvos auditoriją?

Buvo geras potyris, tiek festivalis, tiek ir šalis paliko gerą įspūdį. Išties mėgavausi Vilniaus vaibu, maistu, gėrimais ir žmonėmis. Renginys (“Armageddon Descends” – aut. past.) buvo ypatingas, nes jame buvo dvi scenos – viena skirta metalui, o kita industrialui. Šis derinys suveikė tobulai. Tiesa, daugiau kažkuo negaliu pasidalinti, nes jūsų šalį turėjau galimybę patyrinėti tik vieną dieną.

Ir, galiausiai, papasakok apie ateitį. Ko galėtų fanai tikėtis iš tavęs per ateinančius 5 metus?

Tikiuosi, ateitis bus tokia pat stipri… Vis dar turiu daug idėjų ir konceptų, kuriuos norėčiau sukurti ir perteikti. 2020-aisiais tikiuosi išleisti keletą leidinių – trečią “Resignation” albumą, naują projekto Vargr albumą bei keletą naujai atrastų senų death industrial žanro įrašų iš 1987-ųjų. Galimai bus dar daugiau…

Internete:

nordvargr.com/

facebook.com/hnordvargr

instagram.com/nrdvrgr

Freundin Barbie asmeninis blogas >>> Pasąmonės informacijos aukso fondas