Pietų Amerikos pogrindžio legendos Reynols sugrįžta

[ SCROLL DOWN FOR ENG VERSION ]

“Sodas 2123” kultūros komplekse Vilniuje, liaudiškai vadinamame “Vitebsku”, vyksta nepopuliarių muzikinių filmų peržiūrų ciklas “I Saw It Twice, You need to see it”. Vasarą jame buvo parodyti du filmai “Buscando a Reynols”ir “Sinbotiva tapes”, susiję su intuityvios muzikos kolektyvu Reynols iš Argentinos. Spalio pabaigoje pagrindiniai “Vitebsko” renginių organizatoriai “Empty Brain Resort” planuoja parodyti ir trečiąjį – “Acid Mothers Reynols: Live and Beyond”, kuriame užfiksuotas argentiniečių koncertas su japonų psichodelikais Acid Mothers Temple, o netrukus turėtų pasirodyti naujas Reynols studijinis albumas po 17 metų pertraukos.

Gitaristai Alan Courtis ir Rob Conlazo bei būgnininkai Pacu Conlazo ir Miguel Tomasín savo veiklą 1993-aisiais pradėjo kaip Burt Reynolds Ensamble. Požiūrį į kūrybą atspindi kolektyvo pavadinimo kilmė. Jo likimas buvo atiduotas nuspręsti… atsitiktinumui. Ant fotelio šalia TV distancinio pulto buvo pasodintas šuo. Kai jis užlipo ant pulto, ekrane pasirodė filmas su amerikiečių aktoriumi Burt Reynolds. Vėliau dėl teisinių priežasčių, pavadinimas buvo sutrumpintas iki Reynolds, tačiau Dauno sindromą turinčiam Miguel Tomasin buvo per sunku jį ištarti ir nusistovėjo Reynols.

Mūsų pašnekovai Roberto Conlazo ir Alan Courtis moko muzikos “specialius” žmones ir nemėgsta, kai jie vadinami neįgaliais. Pasak Alan Courtis, Miguel suteikia energijos jų kūrybai. Jis tarsi  nusiveda ten, kur nėra jokių ribų. Kaip tai pavadinti? Rokas? Improvizacijos? Šiuolaikinis menas? Miguel atveju nėra jokios galimybės paaiškinti to racionaliai. Kartais Miguel net nedainuoja ispaniškai, o sugalvoja savo žodžius. Žinoma, funkcionuoti “normaliame” pasaulyje su “specialiu” žmogumi nėra paprasta. Jei Miguel užsimano žemuogių frapučino, įkalbėti jį lipti ant scenos neįmanoma. Keliauti į užsienį jis išvis atsisako, ten koncertuose groja Rob brolis Pacu, o Miguel atstovauja jo dydžio atvaizdas.

Debiutinis albumas “Gordura Vegetal Hidrogenada” buvo tuščia dėžutė su viršeliu ir tai sukėlė didžiulį pasipiktinimą. Grupė nusprendė užgniaužti netolerantiškos publikos kaltinimus ir surengė koncertą akmenims, augalams, vabzdžiams ir sausam ledui viename Buenos Airių parkų. Koncertas buvo nutrauktas policijos dėl turistams rodomo blogo įvaizdžio. Vėliau buvo įrašyta 10 000 viščiukų simfonija ir panašūs kūriniai. Pietų Amerikos pogrindžio legendų įrašus medžioja Thurston Moore iš Sonic Youth, apie juos rašo tokie įtakingi leidiniai kaip “Wire”.

Jutūbo paieškoje suvedus “Reynols Concert for Plants”, išmeta daugybę nuorodų iš šią vasarą vykusio Barselonos operos pokarantininio atidarymo, kuriame buvo grojama 2292-iems augalams. Ispanų konceptualistas Eugenio Ampudia teigė, kad sukurti šį kūrinį jį inspiravo pandemijos metu atrastas ryšys su gamta. Paieškos algoritmas praleidžia, jog prieš 25 metus tai Argentinoje jau darė Reynols. Iš kitos pusės, šis įvykis sukėlė naują susidomėjimo bangą šio kolektyvo, šiemet išleidžiančio savo pirmąjį studijinį albumą po 17 metų pertraukos, kūrybos. Patys muzikantai dėkoja ir vadina tai savotišku jų performanso 25-mečio paminėjimu.

Pokalbis su Roberto Conlazo ir Alan Courtis

Reynols įsikūrė ir kuria Buenos Airėse, Argentinoje. Kokie garsai, jūsų nuomone, geriausiai apibūdina šį miestą?

Buenos Airės – gana triukšmingas miestas, tačiau pirmenybę teikiam skambesiui, kurį sukelia drėgmės garavimas nuo viešųjų statulų.

Kaip sutikote Miguel Tomasin ir nusprendėte įkurti… greičiau menininkų kolektyvą nei įprastą muzikos grupę?

Yra du atsakymai. Pirmasis: 1994-aisiais Miguel su savo tėvu atėjo į muzikos akademiją, kurioje tuo metu dėstėme, norėdamas išmokti būgnais. Tyrinėjome improvizacinę muziką ir pamatėme, kaip laisvei joje jaučiasi Miguel, tai buvo momentinis ryšys. Antrasis atsakymas: Miguel sako, kad jis surinko grupę 1967-aisiais, dar prieš mums visiems gimstant… Abiem atvejais garso tyrinėjimo pasekmės buvo visiškai vienodos.

Kol dauguma žmonių mokosi ir stengiasi improvizuoti, pasak jūsų, Miguel improvizuoja nuolat. Ar sudėtinga jums, “normaliems” muzikantams groti su “ypatinguoju”?

Labai dėkojame, jog pavadinai mus “normaliais” muzikantais, tačiau nesam įsitikinę, jog tai pasiekėme. Bet kuriuo atveju, buvome jau beveik sukūrę heavy abstract žanrą, kai pasirodė Miguel ir viską susprogdino. Jis yra aristoteliško loginio mąstymo protinis TNT.

Šią vasarą Barselonos opera po karantino atsidarė pasirodymu tūkstančiui augalų. Jūs pavadinote tai cover versija, nes Reynols grojo augalams (o taip pat: akmenims, vabzdžiams ir netgi sausam ledui) dar 1995-aisiais. Atrodo, šiek tiek įsižeidėte, jog Barselonos opera pardavė šią idėją kaip savo?

Na, 1995-aisiais grojome tik salėje susodintiems į vietas augalams, be mūsų pačių, koncerte nedalyvavo nė vienas žmogus. Nors tai buvo maža erdvė, joje savo laiku grojo tokios džiazo legendos kaip Joe Pass, Herb Ellis ar Jim Hall. Po renginio Barselonoje gavome daugybę žinučių iš viso pasaulio, kai kuriose jų buvo minimas netgi plagijavimas. Norėdami aiškiai parodyti savo poziciją, savo feisbuke ir instagrame oficialiai paskelbėme: “Nesiimsime inicijuoti jokių teisinių veiksmų, nes, mūsų nuomone, tai yra labai kruopščiai parengtas “koveris” arba mūsų Koncerto augalams 25-mečio paminėjimas. Labai ačiū.” Išties, tai buvo didžiausias mūsų performanso koveris ir netgi tie, kas nesuprato, jog tai buvo koveris, anksčiau ar vėliau tai suvoks. Todėl esame nepaprastai dėkingi.

Šiais laikais sunku būti originaliu ir unikaliu, nes informacijos srautai tokie dideli, kad esi įtakojamas netgi pasąmoningai. Jūs vadinami grupe, parodžiusia kelią už nustatytų normų ribų. Kaip randate šį kelią įtakų džiuglėse?

Įtakos mums niekada nebuvo problema – šiais laikais mūsų labiausiai įtakoja vasarą augančios amebos, skleidžiančios aukštus dažnius.

Nors muzika yra didžiulis verslas, iš kitos pusės, superžvaigždžių laikai baigėsi, o techninės galimybės leidžia kiekvienam įsirašinėti ir platinti savo įrašus lengviau nei bet kada. Tačiau, dėl kažkokių priežasčių, negirdime daugiau įdomių garsų nei anksčiau…

Žinoma, tai ką sakai, yra tiesa, tačiau tai yra tik žemiški parametrai. Mes renkamės dirbti Minecxio išmatavimuose – čia bet kurią popietę gali išgerti arbatos su Hugh McIntyre arba Sun Ra, tačiau jie prašė daugiau detalių neatskleisti.

Jūsų naujasis studijinis albumas “Gona Rubian Ranesa” turėtų pasirodyti kitą mėnesį, 2020-ųjų lapkritį. Tai jūsų pirmasis įrašas po 17 metų pertraukos. Ką veikėte visą šį laiką ir kas jus atvedė atgal į Reynols?

Tiesa, “Gona Rubian Ranesa”, yra pirmasis tikras studijinis albumas per ilgą laiką. Tačiau nebuvome visiškai neaktyvūs. Gana daug dirbome, kad sudėliotume “Minecxio Emanations 1993-2018” boksetą, taip pat buvo daug kitų užsiėmimų: parodų, interviu, radijo laidų ir panašiai.

Šiemet išleidome šiek tiek naujos medžiagos, albumą “Home Tapes Vol.1”, visą įrašytą Miguel namuose. Taip pat netrukus pasirodys mūsų CaCDette (A pusė įrašyta kompakte, o B pusė – kasetėje) “Aльклорс Барбатрулос”, kuri bus išleista Rusijoje. Be to, esame suplanavę krūvą leidinių viniluose, kompaktuose ir kituose formatuose – neskelbtų įrašų bei keletą perleidimų kitose šalyse. Iš tikrųjų per šią pertrauką patrigubinome Reynols produkciją ir ateityje pamatysite rezultatus.

Naujas albumas bus leidžiamas žaliame vinile, kodėl šįkart ne dematerializuotas albumas?

Nes būtent šiuo metu perleidžiame savo albumą “Gordura Vegetal Hidrogenada” specialiame dematerialized LP formate. Šis įrašas vienintelis išliks po atominio karo.

Papasakokite daugiau apie jūsų bendradarbiavimą su Acid Mothers Temple. Truputį pridėtinės vertės žmonėms, klausiusiems albumo ir žiūrėjusiems filmą.

Tai buvo istorinis susitikimas. Mes apšildėme jų pirmąjį pasirodymą Buenos Airėse 2017-aisiais, o visą kitą dieną praleidome didelėje studijoje. Tai buvo nuostabi patirtis. Žinoma, nekalbame japoniškai, o jie – ispaniškai, so bendravome iš esmės per muziką. Įrašą “Acid Mothers Reynols” Prancūzijoje išleido “La Belle Brute”, o filme “Acid Mothers Reynols: Live and Beyond” pasakojama apie mūsų susitikimus scenoje ir studijoje. Filmas netrukus bus rodomas TUSK festivalyje, o mes po truputį dirbame prie antrosios dalies, todėl būkite budrūs.

Miguel Tomasin paklaustas, kaip mato Reynols po 20-ies metų, atsakė: “Labiau įsivaizduoju 2020-uosius, Kalėdos, Naujieji. Viskas, ko nori Reynols, yra dovanos. Norėčiau perskusijų, tembalų, akustikų ir ksilofono. Iš Alan paprašysiu pripučiamos lėlės, o iš Rob – klouno kostiumo.” Kas būtų geriausios dovanos Reynols’ams?

Geriausia dovana būtų sugrįžimas į Paleozojaus erą su John Lee Hooker kasete “Greatest Hits”. Gracias!

Internete:

facebook.com/minecxio

[ ENG VERSION ]

Answers by Roberto Conlazo & Alan Courtis

Reynols were founded and operating in Buenos Aires, Argentina. What sounds describe the city the best, in your opinion?

Buenos Aires is a pretty noisy city but what we prefer is the sound of humidity evaporation on public statues.

How did you meet Miguel Tomasin and decided to form a… rather artist collective than usual music band?

There are two answers. The first is: in 1994 Miguel came with his father to the music academy in we had at that time asking for drums lessons. We were exploring free music and realized how free Miguel was, so it was instant connection. The second answer: Miguel says he formed the band in 1967 before we were even born… In both cases the sound exploration consequences were exactly the same.

While most of people learn and endeavor to improvise, Miguel, you said, is improvising all the time. Is it hard for you „normal“ musicians to play with the „special“ one?

Many thanks for consider us „normal“ musicians, but we‘re not sure we have achieved such thing. In any case we were about to create the „heavy abstract“ genre when Miguel appeared to explode it all. He‘s the mind TNT for Aristotelian logic thinking.

In summer Barcelona opera house reopened with performance to thousands of plants. You called it a „cover version“, because Reynols played for plants (also, for stones, insects and even dry ice) in 1995 already. Looks like you were a bit disappointed, because Barcelona opera house “sold” it as theirs?

Well, in 1995 we played a concert for an auditorium with only plants on the chairs. So, apart from ourselves playing, it was no other human presence in that concert. Despite it was a small auditorium, jazz legends like Joe Pass, Herb Ellis or Jim Hall also played there. And well after the Barcelona event we got tons of messages from all around the world, some of them even talking about plagiarism. To make our point of view clear we made an official statement in our facebook and instagram accounts saying: We won’t initiate legal actions of any kind, because we consider it a very carefully arranged cover” or our Concert for Plants in its 25th Anniversary. Thank you so much.“ In fact it was the biggest “cover“ of our Concert for Plants ever and even people who didn‘t realize it was a “cover“ will surely do it sooner or later. So we‘re extremely thankful.

These days is very difficult to be original and unique, because information flow is so huge, so you’re influenced even subconsciously. You are called the band that showed a musical route outside the established norm. How do you find your own way through the jungle of influences?

Influences were never a problem for us: our main influece nowadays is the high pitched frequencies produced by amoebas growing in summer

Though music is a huge business nowadays, on the other hand, the time of superstars is gone and technical possibilities allow everybody to record and distribute their music more easy than ever. Anyway, for some reason, we don’t hear more interesting sounds than before…

Well, what you say is certainly true but those are only terrestrial parameters. We prefer to work with Minecxio‘s parameters: there any afternoon you can have a cup of tea with Hugh McIntyre or Sun Ra, but they asked us to not reveal more details.

Your new studio album “Gona Rubian Ranesa” is announced for November, 2020. It’s the first one after 17 years hiatus. What did you do during the break and what took you back to Reynols?

Yes, it‘s true Gona Rubian Ranesa (https://outliercommunications.bandcamp.com) is the first proper studio album in a long time. But we‘ve not been inactive at all. We worked quite a lot to complete the Minecxio Emanations 1993-2018 Box Set (https://picadisk.bandcamp.com/album/minecxio-emanations-1993-2018) and also there were many other activities like an exhibition, interviews, radio specials and so on.

However this year appeared some new stuff like the album Home Tapes Vol.1 (https://tqzine.bandcamp.com/album/home-tapes-vol-1) which was completely recorded at Miguel‘s home. We also have the upcoming CaCDette (side A on a CD and side B on a cassette) Aльклорс Барбатрулос which will be released in Russia. We also have a bunch of releases planed in vinyl, CD and other formats with new unreleased stuff and probably some reissues as well to come in different countries. In fact during the hiatus we triplicated Reynols‘s production so you‘ll see the results in the future.

This time it’s gonna be green vinyl, why not dematerialised album?

Because we are precisely now re-releasing our “dematerialized” album Gordura Vegetal Hidrogenada in a special “dematerialized LP” format. The record itself is the only one that will be able to survive a nuclear war. (https://reynols.bandcamp.com/album/gordura-vegetal-hidrogenada)

Please, tell us a bit more with your recent cooperation with Acid Mothers Temple? Some additional value to people who listen to the album and watch the movie.

It was an historic meeting. We opened for them in their first show in Buenos Aires in 2017 and then we spent a whole day recording in big studio. It was a great experience. Of course we didn‘t speak Japanese and they didn‘t speak Spanish, so communication took place basically through music. Acid Mothers Reynols “Vol.1” was released in LP in France by La Belle Brute (https://vertpituitelabelle.bandcamp.com/album/vol-1) and also there‘s the film “Acid Mothers Reynols: Live and Beyond” which documented the live and studio encounters. The film will be screened soon on TUSK Festival, so check their film programme website. We are also nosw slowly working in the “Vol.2”, so stay alert.

Miguel Tomasin asked „How do you see Reynols in 20 years?“, said: I imagine more in terms of 2020, Christmas/New Year. All Reynols want is presents. I would like percussion, the timbales, acoustics and a xylophone. From Alan I will ask for an inflatable puppet and for Rob a clown costume.“ What would the best present for Reynols?

The best present for us would be to go back to Paleozoic Era with a Greatest Hits cassette by John Lee Hooker.

Gracias!