POMPA. Legenda apie LT šou verslo pasaulio sukūrimą.

Penkioliktus metus skaičiuojančios laisvos ir nepriklausomos lietuviškos muzikos vaikystė buvo nelengva. Kai visi plastmasiniai karoliai jau būdavo suverti ir pasibaigdavo pamokos Gariūnų vidurinėje mokykloje, ji mėgdavo žiūrėti Marijaną bei verkti kartu su turtuoliais. Dar ji mėgdavo nešioti timpas ir plaukų bangelę gausiai purkšti laku. Jos vaikino idealas vairavo devetką, trumpai skusdavo plaukus, maitinosi anabolikais bei vertėsi valiutinėmis machinacijomis su investiciniais čekiais. Jis nelankė mokyklos ir nekentė “Tikėjimo žodžio” bažnyčios. Jis klausė POMPOS. Todėl ir ji klausė POMPOS. Ir augo. Klausydama POMPOS. Penkioliktus metus skaičiuojanti laisva ir nepriklausoma lietuviška muzika.

Paskutinis praėjusio amžiaus dešimtmetis, prasidėjęs Sovietų sąjungos bei Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos žlugimu, galutinai sugriovė liaudies tikėjimą šviesesniu rytojum ir kitais amžinojo komunizmo idealais. Ankstus laisvojo kapitalizmo rytas vieniem išaušo automobilyje, nesibaigiančia eile riedančiame benzino kolonėlės link, kitiem – sužvėrėjusioje minioje, desperatiškai reikalaujančioje grąžinti nebegrąžinamus indėlius. Treti tuo metu ardė uždaromą kolūkį arba sprogdino tiltą per upelį.

Tais laikais klestėjo Gariūnai ir plastmasių eksportas į Rusiją, statęs nepabaigtas statyti pilis miestų pakraščiuose. Atsirado kioskai, komisai, talonai, vilbaros ir Dekanidzė. Kavinėse skambėjo nostalgiškos melodijos, bordavais kostiumais pasipuošusiems medikams ir kitiems gaidjurgiams primenančios strielkas, nalogus, vierchus ar šiaip rebiatas. Tuo metu labai madinga buvo nešiot kedus, gyvent Kaune ir ilsėtis Palangoj. Revoliucinės nuotaikos bei radikalūs pasikeitimai netruko paliesti ir muziką. Rokas, prasiveržiantis tūkstantinėmis FOJĖ ir BIX gerbėjų miniomis, sėkmingai gyvavo kartu su Džordana Butkute bei Vilčinskų mediniais dievais, tačiau kasdienybės realijos brandino naujosios kartos muzikos poreikį. Taip į Lietuvą atkeliavo hip hopo kultūra, materializavusi 1992 m. pavasarį scenoje pasirodžiusioje grupėje POMPA.

Tačiau vienas skandalingiausių lietuviškosios muzikos projektų, per trejetą gyvavimo metų apipintas įvairiausiomis legendomis, kėlęs pyktį moralės sergėtojams bei aistrą gerbėjams, tebuvo mitas, atvirai besityčiojantis iš visos tuometinės pop kultūros ir socialinės realybės.

POMPA – pirmasis prodiuserinis surogatas

Šiandien sunku patikėti, jog grupė, daugiau nei prieš dešimtmetį įkūnijusi viską, apie ką svajojo tuometiniai dešimties – penkiolikos metų paaugliai, tebuvo pokštas. Už kiečiausio savo rajono bachūro, turinčio gražiausią paną, galinčio bet kam, bet kada ir už bet ką duot į galvą, nelankančio mokyklos ir keikiančio visus moralinius visuomenės idealus, stovėjo tuomet pliusminus dvidešimt sulaukę Justas ir Andrius Mamontovai bei Saulius Sventickas, dabartinis įrašų kompanijos Melodija šefas. Ir tai tik POMPOS valdymo aparatas.

Pridėkim dar keturis kūrybinio susivienijimo narius, scenoje ir už jos ribų vaidinusius tikruosius grupės frontmenus, galingą propagandos mašiną bei būrelį šiuo metu neblogai pažįstamų pavardžių. Už lygybės ženklo turėsime antikristus, pasiųstus sugriauti Lietuvos, pagrindinius jaunuomenės tvirkintojus, šėtono vaikus, išgamas, užtraukusiais Dievo rūstybę ir netgi įtakojusias komunistų grįžimą į valdžią. Bent jau taip POMPĄ 1992 m. savo laiške “Lietuvos Aidui” apibudina ponia Emilija iš Kauno.

“Tai buvo bajeris, – prisimindamas POMPĄ šiandien šypsosi Justas Mamontovas. – Pirmas toks surogatinis projektas, kai už frontmenų stovėjo prodiuseriai ir ideologai. Tačiau atsirado jis ne taip racionaliai, kaip atrodo. Jis atsirado spontaniškai. Tiesiog rinka iššaukė”.

Justas, pasivadinęs BABY UAB, kartu su Swonu – S. Sventicku, iš tuomet garsios laidos “Piramidė”, organizuotos pop industrijos giganto POPCENTRO ir veikusios tokiu pat principu kaip ir “Lietuvos dainų dešimtukas”, sykį gavo kvietimą atvažiuot ir ką nors sugrot.

“Kartu mes šitą bei tą esam ir groję. Ale alternatyvųjį rokelį, tačiau, kai pakvietė į laidą, per vakarą padarėm gabalą, kuris buvo išvis ne mūsų žanro. Tai buvo tuomet populiarios grupės CASINO koveris “Mama, mano mama”. Toks agresyvus pasityčiojimas iš visos pop kultūros. Mum buvo įdomu nuvažiuot ir tarp pop konteksto grupių išlysti kaip tipo labai čia. Kitokie.”, – sėdėdamas vienoje Senamiesčio kavinių pasakoja J. Mamontovas, užsisako arbatos ir priduria, jog tai buvo protestas.

Iš vakaro įrašę dainą, vaikinai susirinko drabužius ir nuvažiavę į filmavimą kartu ant scenos pasikvietė pastovėt Nerijaus Pečiūros – Atsuktuvo turėtos grupės HIDROELEKTRA narę Aurorą. “Dviem buvo laža, tai, pamanėm, merga nepatrukdytų”, – pasakoja BABY UAB. Iš filmavimo Kaune grįždami į Vilnių, traukinyje vaikinai prikalbino merginą prisidėti prie grupės. Tokia buvo POMPOS pradžių pradžia.

POMPA gimė per Velykas

Kiek kitokią POMPOS gimimo versiją pateikia Andrius Mamontovas: “POMPA yra viena iš nerimčiausių lietuviškų grupių. Jei iš vis tai galima pavadint grupe. Buvo gūdūs devyniasdešimt antri metai, metalinių kioskelių era Lietuvoje, nešvarios beisbolo kepurėlės, plastmasiniai papuošalai, blizgančios aptemptos kelnės ant merginų kojų, supurkštos laku šukuosenos – satelitai arba kitaip vadinamos “po savo stogu”.

Tuo metu Justas su Saulium buvo klasiokai. Po pamokų atėję jie įrašinėdavo kažkokias keistas dainas. Na, durnystes visokias. Pseudo radijo laidas, kurios atseit yra transliuojamos iš psichiatrinės ligoninės. Psichiatrinės ligoninės grupės, dešimtukai.

Kažkada vėliau tuos įrašus pasiklausė Algis Ramanauskas. Prisimenu, žiauriai tada juokėsi ir pats vėliau pradėjo tokį radijo chuliganizmą. Sykį sėdėjom pas Atsuktuvą namuose, Ramanauskas buvo, ir pradėjau kažką improvizuot: “aš dzirbu ant troleibusa ketvyrtas lynijas, važuoju i antokalni”. Ramanauskas žvengė žiauriai. Kiek vėliau tai išsirutuliojo į RADIOSHOW. Bet mes šnekam apie POMPĄ. Čia kita istorija. Tai vat.
Brolis su Saulium įrašinėdavo radijo laidas, šiaip kliedesius, todėl namie buvo mikrofonas, keletą juostinių magnetofonų. Didelių. Nebuvo ką veikt, tai sugalvojom padaryt lietuvišką koverį CASINO dainos “Mama, mano mama”. Buvo žiauriai populiari daina. Super topas.

Čia devyniasdešimt antrų metų Velykos. Į namus atvažiavo giminės, svečiai, o mums nelabai buvo įdomu sėdėt su jais prie stalo, tai kambary susijungėm visus kiek tik turėjom instrumentus. Ritmo mašiną, keletą sintezatorių, pultą ir įrašėm tokią chuliganišką versiją. Kažkoks minimalus repas. Brolis parašė tekstą, aš išdainavau priedainį. Vėliau per tris dienas įrašėm dar kokias penkias dainas. “Viskas tavo bosui”, “2mblas”, “Judink koją”. Paskui, beje, iš jos atsirado KOJA RECORDS. Po to apie vakarėlį, ir Šeškinės balkoną. Taip gimė POMPA. Per Velykas.”

Derybos su mafija ir penkios paros areštinėj

Novatoriško požiūrio į visą šou verslą ir muziką trūkumas pats natūraliai formavo milžinišku tempu augantį POMPOS populiarumą. Lietuvoje dar svetima hip hop kultūra tapo puikia projekto koncepcijos išraiška, kuriai pavadinimas kilo nuo TECHNOTRONIC kūrinio “Pump up the jam”. Grupės dainas grojo radijo stotys, projektu domėjosi spauda. Vienam vakarui kurtas parodijos spektaklis išsivystė į trejetą metų gyvavusį fenomeną, tapusį netgi lietuviško folkloro dalimi.

Netrukus BABY UAB ir SWONĄ scenoje pakeitė Sauliaus kaimynas Povilas – TERMO J. “Pagal to laikmečio suvokimą, jis buvo krūtas bičas – augalotas, plikai nusiskutęs” – prisimena Justas. Jis, kartu su AURORA MC, ir buvo pirmieji POMPOS frontmenai. J. Mamontovas ėmėsi kūrybos, S. Sventickas – vadybos ir jau nebesirodė scenoje.

Kitas žingsnis POMPOS evoliucijoje – dainos “Viskas tavo bosui” videoklipo filmavimas. “Reikėjo, kad klipas būtų krūtas. Kadangi visam Vilniuj buvo tik kelios užsienietiškos mašinos, jas rasti sekėsi sunkiai. Galiausiai pasiskolinę, visą dieną važinėjom po sostinę ir ieškojom krūčiausių vietų. Vėliau iš fragmentų montavom klipą”, – pasakoja BABY UAB. Justo teigimu, prie videoklipo kūrimo prisidėjo ir dabartinis Lietuvos televizijos naujienų redakcijos vadovas Audrius Lelkaitis. Jis tuomet asistavo režisieriui.

Filmavimo rytą POMPA susitiko naujuosius grupės narius – SWONO kursiokus Dovydą – P. J.’s COKE ir Saulių D. ACE. D. Vėliau POMPA papildė Raivydas AMIGO MC, o galiausiai ir pakeitė D. ACE. D.

POMPOS populiarumas augo. Grupė išleido pirmąjį albumą “Mallonu”, važinėjo po koncertinius turus. POMPĄ netrukus pastebėjo ir patys grupės dainų herojai. “Mum paskambino Kauno rebiatos ir pasiūlė sudalyvauti jų organizuojamame BAD BOYS BLUE koncerte. Turėjome apšildyti užsienio žvaigždes. Rebiatos dar iki koncerto mus pasikvietė ir davė pusė sutartos sumos, kad mes prisipirktume drabužių bei atrodytume ne ką blogiau už BAD BOYS BLUE. Davė milžinišką krūvą talonų. Realiai tai buvo gal kokie 300 dolerių, bet tada tai atrodė nerealūs pinigai. Juos greit ir sėkmingai išleidom.

Važinėjom po komisus ir pirkom viską, kas buvo hip – hop: kedus, kepurėles, spalvotus džemperius, plačias kelnes”, – pasakoja BABY UAB. Justas prisimena, jog koncertas Kauno stadione buvo įspūdingas. POMPĄ sutiko daugiatūkstantinė minia, kuriai grupė dalino dviračio pompas. Viena jų sužalojo koncertą stebėjusią merginą, todėl apkaltinti liko grupės nariai. Viskas ir baigėsi, Justo teigimu, kaip ir turėjo baigtis su banditais. Likusios dalies taip ir nesumokėjo, nors vėliau ir skambindavo Swonui bandydami suorganizuot koncertą kalėjime. “Kai primindavome nesumokėtą dalį, prasidėdavo grasinimai, jog nebeįkelsim kojos į Kauną”, – šypsosi Justas.

POMPAI vietos kojai kelt buvo pakankamai. AMIGO MC vairuojamas automobilis veždavo grupę per visą Lietuvą, tik va ne visada parveždavo. Vairuotojas koncertams pasibaigus kartais prisigerdavo, o sykį, po siautėjimo viename Radviliškio viešbučių, penkias paras praleido areštinėj.

Prie POMPOS neprisidėjo gal tik A. Brazauskas

Tris metus gyvavusi POMPA, 1995 m. išleido antrąjį albumą “Kriminalinė romantika”, Andriaus Mamontovo teigimu, taikliai apibūdinusį grupės stilių. “Tokių banditų, atseit, dainelės, niekada nekurtos rimtai, bet dažnai rimtai priimtos”, – pasakoja muzikantas.
Prisidėjęs prie pirmojo POMPOS albumo, A. Mamontovas daugiau jokių ryšių nebepalaikė. “Kriminalinė romantika” ir paskutinė grupės kasetė “Blatnos dainos” buvo išleistos talkinant Algiui Ramanauskui, įdainavusiam keletą POMPOS dainų. Po to grupė ėmė ir tiesiog pradingo.

“Visada smagu ką nors padaryt priešingo nei darai ir neskelbiant savo vardo savotiškai patikrint, ar vis dar gali užkabinti žmones. Taip ir su POMPA. Tai buvo smagus vienadienis produktas, skirtas smagiai praleisti laiką”, – prisimena projekto bendraautorius.

Vėliau, dirbdamas radijo stoty M – 1, muzikantas vedė naktinę laidą “Nakties balsai”. “Tai buvo maždaug devyniasdešimt trečiais metais. Penktą ryto man skambina kažkoks vaikinukas ir sako: “Labas, mano vardas yra Egidijus Dragūnas. Aš noriu būt žvaigždė. Žinau, kad prodiusuoji POMPĄ, kuri yra mano pati mėgstamiausia lietuviška grupė. Ar tu gali man padėt?”. Kitą dieną mes susitikom, jis atnešė kasetę su trim įrašytom savo dainom. Brolis jas paklausė ir pasakė, jog po trijų savaičių būsi Radiocentro lietuviško TOP 20 pirmoj vietoj. Taip ir nutiko”, – POMPOS įtaką lietuviškam šou verslui apibudina A. Mamontovas.

Pasiteiravus, ar prie POMPOS istorijos nebus prisidėjęs pats A. Brazauskas, muzikantas šypsodamasis prisipažino, jog kažkada savo dainai “Mieli tautiečiai” yra naudojęs V. Lansbergio balsą.
“POMPA buvo šėlsmas. Daugelis tikėjo, jog žmonės ant scenos patys kuria ir atlieka tą muziką, tačiau tai niekada nebuvo tikra. Tai niekada nebuvo daroma rimtai”, – teigia A. Mamontovas.

Pirmoji Lietuvoje pradėjusi groti hip hop, tuomet vadintą net turbohouse, dabar POMPA skamba kaip pats tikriausias electro. Grupės ideologinė ir muzikinė koncepcija atitiko tuometinį auditorijos poreikį, kuris nedaug nepakito ir šiandien.

Viename interviu BABY UAB yra pasakęs: “Negaliu pakęsti isterijos, kuri rodo žmonių nekultūringumą ir tamsumą. Gavelis rašė, jog esame Visatos subinė. Visi kažkokie obskurantai, paniurę vaikšto. Pas mus viršų ima debilai ir “žlobai”. Ir tokie jų klauso. Turbūt ir gerbia. Nepaisant, kad tai žaidimas, pokštas ir juokai. Ką gi, jeigu tai pavyksta padaryti, kodėl gi to visai nedaryti?”