Gyvenimas
„Kablys“ alternatyviai kultūrai
Tekstas perpublikuojamas iš Lietuvos muzikos informacijos centro žurnalo „Lithuanian Music Link”, Nr. 22, 2019 sausis-gruodis 1993-ųjų pavasaris. Išlipu priešpaskutinėje troleibuso Nr. 16 stotelėje, prieš Vilniaus geležinkelio stotį. Kitoje gatvės pusėje – tipinis socrealizmo pastatas: erdvūs laiptai kyla link antikinio portiko, […]
„Miestas po aštuonių“: naktinė ekonomika ir laisvos erdvės
Naktis nėra tik dienos pratęsimas – ją apibūdina visą parą veikiančios visuomenės poreikiai, taip pat – noras gerai praleisti laisvalaikį ir dalyvauti kultūros procesuose. Vis dažniau pripažįstama, jog naktinis gyvenimas – svarbus veiksnys kalbant apie miesto patrauklumą, tačiau konfliktai su kaimynais, prekyba narkotikais, smurtas, padidinta asmeninė rizika dėl svaigalų/kvaišalų vartojimo ar lytinių santykių nuolat minimi diskusijose ir dažnai skatina į naktinį gyvenimą žiūrėti kaip į probleminę aplinką.
Vilniaus kultūrinėje orbitoje pradeda suktis nauja „Planeta”
Gruodžio 12 d., ketvirtadienį, į atidarymo renginius kviečia nauja kino ir medijų erdvė „Planeta”, įsikūrusi A. Goštauto g. 2. Šis pavadinimas turėtų būti girdėtas besidomintiems sostinės kultūros istorija – būtent šiose patalpose nuo 1963-ųjų veikė kino teatras „Planeta”. Iš pradžių jame buvo dvi salės, tačiau atėjus sunkmečiui antrojoje įsikūrė kompiuterinių žaidimų kambarys, vėliau – režisieriaus Šarūno Barto studija.
Ketvirtojo žurnalo Kaunui “Į” pristatymas ir diskusija
Jau ketvirtą kartą naujai suburta kūrybinė komanda Žurnale Kaunui „Į“ siekia įvairiapusiškai tyrinėti procesus, nulemiančius miesto tapatybę. Gruodžio 18 d., 18 val. Kauno fotografijos galerijoje vyks naujausio žurnalo Kaunui “Į” pristatymas-diskusija. Renginio metu kviečiame kartu su žurnalo kūrėjais pažinti Kauną kaip daugiakultūrį miestą ir su nuolaida įsigyti naujausią leidinį.
„Kultūrinis marksizmas“: gaubianti “tiesos” spekuliacija
Jau prieš pusšimtį metų prancūzų literatūros kritikas ir teoretikas Roland Barthes pastebėjo, jog mitas modernioje, sekuliarizuotoje visuomenėje neturi jokių tiesiogiai į mistiškumą nukreiptų tikslų, besikaupusių per amžius kolektyvinėje žmonių vaizduotėje: numinosum, kaip religio, tam tikrų „jėgų“ ar į dinaminius „anapusinius“ reiškinius nukreiptų metodologinių išraiškų, patyrimas pats tapo „anapus“ pasilikusia mitologija.