Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje salėje jau vyksta antrosios šio sezono premjeros „Antigonė“ repeticijos. Spektaklio režisierė Kamilė Gudmonaitė šiam spektakliui muziką kurti pakvietė kompozitorių Dominyką Digimą. Tai toli gražu ne pirmas jų darbas kartu. Drauge jie pristatė taksofono operą „Dalykai, kurių neišrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“, atidariusią LNDT Didžiąją salę po rekonstrukcijos, o dabar imasi antikinio Sofoklio veikalo.
Vilniaus senajame teatre Mažojoje salėje spalio 10–11 dienomis įvyks režisieriaus Rolando Atkočiūno spektaklio „Tas, kuris matė tamsoje“ premjera. Spektaklis pastatytas pagal lietuvių kilmės latvių rašytojos, dramaturgės Rasos Bugavičutės-Pēcės knygą „Berniukas, kuris matė tamsoje“. Spektaklis – apie neregių pasaulį, apie tai, kaip galima matyti tamsoje, joje gyventi, apie aklumą, tamsą, kuri, anot režisieriaus, tikrai nėra negatyvi.
Ar jausmus galima paaiškinti chemija, o žmogaus vidinę būseną – biologiniais procesais? Šiuos ir kitus klausimus kelia šiuolaikinės britų dramaturgės Lucy Prebble pjesė „Poveikis“, pasakojanti apie klinikinį naujo antidepresanto tyrimą, kurio metu tarp dviejų savanorių užsimezga meilės istorija. Spalio 16 ir 17 dienomis premjera įvyks Nacionalinio Kauno dramos teatro Rūtos salėje.
Rugsėjo 23 d. „Kablyje“ MMLAB teatras pristatys pirmąją naujo sezono premjerą – lenkų choreografo Pawelo Sakowicziaus šokio spektaklį „Abraxas“. Kūrinio atspirties tašku tapo Broniaus Kutavičiaus oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“. Spektaklyje choreografas tyrinėja, kas nutinka kūnui, kai jis pasimeta ir praranda įprastus orientyrus.
Dirbtinio intelekto kuriamos pjesės, humanoidų atliekamos operos, trumpėjantis žiūrovų dėmesio laikas ir vis atviresnis jaunų žmonių kalbėjimas apie nerimą, vienatvę ar panikos atakas – tai jau nebe tolimos teatro ateities prognozės, o aplinka, kurioje šiandien mokosi ir kuria naujoji menininkų […]