Tą savaitgalį, kai daug lietuvių keliavo į Latvijos šiaurę, estų ir latvių pilni autobusai lingavo į Anykščių šilelį, kur (66)6-ąjį kartą ridenosi “Velnio akmuo” (toliau – “VA”). Pastaraisiais metais aktyviai “ne vien metalas” požiūrį komunikuojantis festivalis susilaukė to, kad publikos daugumą jau sudaro ne ilgaplaukiai juoduliai, o įvairiai kirpti spalvotieji. Dėl egzotikos čia reikėjo važiuoti prieš kelis metus, šiandien į “VA” traukiame dėl muzikos. Kokybiškos, sunkios, gitarinės. Na, ir akies krašteliu žvilgtelėti į vis rečiau gatvėse matomus metalo mohikanus.
2009-aisiais nešė velnias akmenį, norėdamas sudaužyti Anykščių bažnyčią. Tačiau gaidys užgiedojo, nelabasis paleido iš savo nagų akmenį, ir „didumo kaip gryčios“ akmuo nusirito į “Dainuvos slėnį”, kur prasidėjo “VA” – “šiuolaikinio roko ir metalo muzikos festivalis po atviru dangumi”. Beje, tikrasis “Velnio akmuo” guli kažkur Druskininkų savivaldybėje.
Per tą laiką festivalis iš radikaliai juodai-balto true metal renginio, virto atviru įvairiai gitarinei muzikai ir šiemet mažoji Rytų scena buvo lankoma ne mažiau nei pompastiška pagrindinė Vakarų. Panašu, “VA” ideologų sumanymas plačiau praverti muzikinių žanrų vartus, atsipirko su kaupu – perpildytas parkingas buvo uždarytas jau ketvirtadienį. Kita vertus, vienas senbuvių tvirtino, kad “šiemet žmonių mažiau”. Ore.lt lankėsi čia pirmą kartą, tačiau, akivaizdu, galimybių plėtrai čia jau liko tikrai ne daug. Panašu, tikri metalistai nesijaudina dėl tokios metamorfozės, kaip tai buvo “Galapaguose”, kur skysto ir expired roko gerbėjai verkė savo “Roko naktų”. Šiuolaikinei lietuvių roko grupei žymiai kiečiau pasirodyti “VA” nei ten – turi turėti big balls.
Festivalio vieta – Dainuvos slėnis – absoliutus win win su savo pušynais, estradomis, reljefu ir Šventosios pakrantėmis. Už kilometro kito – keli supermarketai, todėl miestelyje nuolat jaučiasi, kad vyksta festivalis. Tikiuosi, praeis dar keli metai ir anykštėnai didžiuodamiesi pasakos, kas pas juos vyksta, o gal net pasiūlys daugiau miegamųjų vietų ar sugalvos festivalininkams kokių pramogų, o miestelio valdžia supras (gal jau dabar supranta?), kad šitie “velniai” nesiruošia griauti bažnyčios ir yra truputį kitokie turistai. Fotoparoda vietinėje bibliotekoje – puikus žingsnis į sanglaudą. Nes kol kas vis dar vyksta “Mes vs. Tie” priešprieša. Dar gyvas pirmykštis noras ginti savo teritoriją.
Festivalis nustebino savo profesionalumu (viskas prasidėjo laiku, ypatingų garso problemų nebuvo, už scenų buvo matyti solidūs backstage’ai, tik žadėto media centro nepavyko rasti) ir tvarka (tualetai buvo valomi kelis kartus per festą, visur patogiu atstumu stovėjo plastikiniai konteineriai, šiukšlių ne daug). Net paryčiais, kai visuose festuose išlenda velniai, buvo ramu ir gražu, jokio girto bliovimo, vėmimo ir panašiai. Sako, publika palieka visą savo energiją koncertuose, kur palaikymas buvo išties vienas aktyvesnių Lietuvos festivaliuose. Netgi netoli scenų esančiuose kempinguose vyravo, galima sakyti, kapų tyla. Čia veikia taisyklė, kad tūstintis reikia festivalyje, o kempingas šiaip ar taip yra poilsio zona.
Muzikinė programa šiemet prasidėjo ketvirtadienį ir tai, mano galva, geresnis sprendimas norint pateikti daugiau, nei pratęsti viską sekmadienį, kai daugumos galvose jau šiltas dušas ir naminis kotletas. Liudininkai džiaugėsi Blues Pills ir Shinning pasirodymais Rytų scenoje, skirta tiems, kam metalas – nėra pagrindinis užsiėmimas. Penktadienį ten toliau nervus tampė: jau kelis kartus matyti estai Talbot, plačiakelniai japonai Church Of Misery, postrokeriai P.G.Lost ir daugelį sužavėję, prieš tai “Positivus” atgroję olandų neo-doors’ai Birth Of Joy. Paskutinę dieną šiame jaukiame open air klube pasąmonės užkaboriais keliavo latviai Tesa (nors iš pradžių atrodė, kad dieną jie nesuskambės, bet Tesa yra Tesa), nuotaiką pakėlė Berlyno plaukuočiai Coogans Bluff, taip pat tiesiai iš “Positivus” atkeliavę danai Get Your Gun pateikė savotišką N.Cave kūrybos be lyrikos interpretaciją. Sceną uždarė britai Turbowolf, paėmę už kiaušų nuo pirmos iki paskutinės sekundės. Kaip jie ir prašė, “VA” publika atėmė jų nekaltybę. Nors vokalistas nuolat kartojo “Yeah!” ir kartais atrodė kiek arogantiškas, vėliau viskas pavirto į dulkių kamuolį prie scenos ir nesibaigančią energijos iškrovą. Beje, kaip jis pats žadėjo, vokalistą po koncerto matėme besiblaškantį po festivalį.
Atskiro paminėjimo vertos festivalio ne muzikinės veiklos: rinktiniai z-klasės filmai, futbolo ir tinklinio turnyrai, tauro išjodinėjimas ir ypač – legendinis MC Growl konkursas ir būgnininkų “lenktynės”, kuriose Talbot būgnininkas pralaimėjo paaugliui, sumušusiam daugiausia smūgių per tam tikrą laiką. Gavęs prizą – būgnų pedalą – berniukas net apsiverkė. Sweet! Ir taip, metalistai irgi žaidžia šachmatais.
“Ore.lt” atidavė savo nekaltybę “Velnio akmeniui” ir neskaudėjo.
Internete:
Fotografijos:
Komentarai