Cha, na, jėga! Atrodo, tikrai gana netikėtas ir impulsyvus sprendimas pasiteisino. A.Mamontovas jau 1991 metais buvo neabejingas elektroninei muzikai, berods, tada, jis ir įrašė savo kultinį kūrinį “Dancebergis”, tiesa, to visiškai neafišuodamas. Bet apie ką mes čia? Dabar jau Andreika tapo tokia figūra, kurio “koverius” groja jaunuomenė.
Šį kartą mes jau galima girdėti, kaip kultinės Lietuvos figūros perdirbinius įsivaizduoja vaikinai nuo sėdėjimo prie kompiuterių pajuodusiais paakiais. O čia išgirsime ir pašėlusiai primityvų Pauliaus Kilbausko drum’n’bass “Mono arba Stereo”, ir Nitro dream house bumbsėjimą, ir Art Gadel “dešras”, ir SOJOS eksperimentus, ir dar daug ką.
Revoliucijos nėra, tačiau lietuviškai muzikai neabejingos ausys tikrai nenusivils. Iš pradžių mes trūkčiojome pečiais, išgirdę, kad Andrius prisakė “remeikeriams” neišmesti iš kompozicijų nė vieno jo dainų žodžio. Tačiau naujais drabužėliais apvilkti tekstai nuskamba dar įdomiau.
Komentarai