Jūs verksite. Tikrai verksite. Blogiausiu atveju – plosite. Bet prieš tai reikėtų susitarti: miuziklai neturi ieškoti gyvenimo prasmės. Jei jiems tai pavyksta — bravo (bravo “Šokėjai tamsoje”). Jei ne — nieko tokio (bravo “Singin` In the Rain”).
Miuziklas yra vaizdas ir muzika. Nieko daugiau. Bazo Luhrmano šampanizuotas spektaklis yra būtent tai. Meilės istorija čia banali. Nicole Kidman kurtizanė — visiškai neseksuali. Ewanas McGregoras visai išskydęs.
Bet vaizdas — lyg iš MTV vaizdo klipų apdovanojimų. Muzika — nuostabiausiai eklektiška, paminanti istorines tiesas (veiksmas vyksta 19a. pabaigoje, o NIRVANOS “Smells Like Teen Spirit”, U2 “Pride (In The Name Of Love)” ar Madonnos “Like A Virgin” skamba visu garsu).
Tai — pirmas puikus miuziklas iš Holivudo po ilgų metų, tai labai brangus kabare (nors tokiu jis niekada nebuvo), kuriame visi nori ir moka pasilinksminti, tai — hyperaktyvu ir gyva.
Pamirškite juodai-baltą rutiną ir gurkštelkite Bazo Luhrmano užtaisyto absinto. O po to pažiūrėkite dar kelis miuziklus!
Komentarai