Sunku ir pikta. Stiprių nervų žmonėms.
Spalio mėn. jie grojo legendiniame (anot “Vilnius In Your Pocket”) “Green” klube. Deja, jų gitaristas užsimetė kažkur Skandinavijoje, todėl Vilniuje grupė grojo nepilna sudėtimi. Nepaisant to, daugelis pripažino, jog tai – viena geriausių grupių, grojusių “Green” klube.
Vienas sunkiosios muzikos specialistas pristatė TRAGEDY kaip pop-crust. Crust – ekstremalus pankroko (nuoširdumas, skambesio purvas), hardkoro (socialinė kritika), metalo (profesionalus grojimas, didingi-karingi sąskambiai), kartais net folko, mišinys. Tekstai: pyktis ir nusivylimas šiuo pasauliu, kuriame laimi melas ir apgavystės, gamta užteršta, sistema spaudžia žmones, o karas ir rasinė neapykanta juos žudo. Vienžo, 100% politically correct. Juoda ir balta. Vienos grupės supranta tai, kaip beprotišką malimą gitaromis ir tiesmukų tekstų kriokimą, kiti bando ieškoti maksimaliai užfūzuotose gitarose melodijos prado ir kurti įdomesnius tekstus. Prie pastarųjų galima priskirti ir amerikiečius TRAGEDY. Išgirdus jų karingus akordus, norisi kartu rėkti: “Hell, hell is here!” Tokia muzika verčia tave jaustis kaltu ir bent kiek susimąstyti, kas vyksta aplink tave. Tai tikrai ne pramoginė muzika, greičiau užsipisusio žmogaus nuomonės išklausymas.
TRAGEDY kūryba – puiki pykčio ir nusivylimo išraiška muzikoje.
Komentarai