Vieną vakarą nusivedė mane draugas į filmą. Vadinosi “Vejavaikė”. Visai nieko, panašus į AIR klipą “All I need”: ji ir jis visur “varinėja” tokie laimingi kartu, tačiau kažkaip nelabai aktualus mums lietuvėms, nes “kompanjieros mučiačios” (lot. amerikečių) čia neturime. O jie visai nieko.
Ech, kad būčiau jį mačiusi prieš kelis metus, kai dar šulioj mokiausi, tai viskas kitaip atrodytų, juk buvau panaši į Nikolę Oukley (Kristen Dunst), nors gražesnė man ta jos draugė. Ir pagerdavom, atsimenu, su mergom per pamokas, po to pizdavodavom visas durnes. Linksma buvo. Man atrodo, kad filmas skirtas būtent tokiam jaunimui, kai mokaisi 11-12 klasėj, kai viskas dar nauja ir įdomu.
Beje, chebrai kiek supratau filmai tokie nepatinka: nei realaus sekso, nei smurto nėra. O pažvengti daug kur galima, ypač ten kur tėvas draudžia draugauti bahurui su pana, kad ji jo nepražudytų, po to tos rimtos šnekos su tėvu labai juokingai atrodo.
Sėdėjom, žiūrėjom tą filmą. Draugas išvis sako: “šūdas čia”. Nežinau, man patiko, ir muzonas kai garsiai užgroja visai geras atrodo.
Keistas kinas. Greičiausiai ne vietoj ir ne laiku parodytas.
Kino apžvalgos viešnia:Rasa Zaščiurinskaitė
Komentarai