Yra trys variantai: pirma, jūs ieškote naujos muzikos ir niekada negirdėjote Aphex Twino. Antra, jūs Aphexą pažįstate jau kuris laikas. Trečia, jums moderni muzika yra ta, kurią girdite per M-1.
Priklausomai nuo pasirinktos versijos, jūs arba būsite maloniai nustebinti, arba tik nustebinti, arba nemaloniai nustebinti. Jei praleistume kas antrą dainą (su paklaidomis), tai iš 100 minučių, dviejų CD įrašo galėtume sulipdyti įspūdingai mielą klasikinės muzikos albumą.
Jei paliktume tik tas, kuriose ritmų kilmė nelabai aiški, turėtume visiškai priešingą – XXII a. pop muziką.
Bet taip elgtis nelegalu, todėl turime skaityti visus kūrinių pavadinimus iš eilės (Pvz. “AFX 27 v7” arba “Beskhu3epnm”) ir klausytis jo kaip vientiso darbo. Siurprizas – tai visiškai nesudėtinga ir lengva (išskyrus, galbūt, sąmonę budinantį “54 Cymru Beats”). Nuo garage stiliaus parodijų iki 220 V breakbeato iki jau minėtų, kompozitorių Satie primenančių, fortepijono kompozicijų. Ir nors čia nieko, kas savo skambesiu prilygtų “Windolicker” nėra, nesunku pastebėti, kad narkqotikqai veikia vis dar taip pat gerai.
Komentarai