Vieni jį keikia, kiti šaiposi, treti dievina, tačiau jis nesiruošia sustoti – ska muzikos krikštatėvis Laurel AITKEN pristato dar vieną savo albumą – iš savo asmeninės kolekcijos senų juostų ir traškančių vinilų (oj tas originalus traškesys…) surankiotas 20 dainų, įrašytų dar 1960-79 m. Garbinantys Cliff Richard už jo 30 scenoje praleistų metų, turėtų pasidomėti šiuo senuku iš Jamaikos – jau daugiau kaip 30 metų jis dainuoja savo linksmai liūdnas dainas viso pasaulio žmonėms. Pats L.AITKEN apibūdina save kaip upę – ar blogi, ar geri laikai, ji tiesiog teko toliau savo vaga. Draugas, pabuvojęs Jamaikoje, pasakojo, jog ska ten yra pagyvenusių žmonių muzika, tačiau tuo pačiu jis energingai lingavo pagal iš kolonėlių sklidusius ska garsus.
Tiesa, šiandien originalus ska skamba kiek senoviškai, tačiau nors kiek besidomintiems ska muzika, verta paklausyti, kur šios sraunios ir vingiuotos upės ištakos.
Nors leidėjai sako, kad tiesiog gėda būtų užmiršti tokius hitus ir todėl jie atlieka šią pareigą, vis dėlto tai kvepia naftalinu ir yra įdomu tik labai besidomintiems ska kultūra. Nesakyčiau taip, jei prieš tai nebūčiau girdėjęs dar keleto “labai retų ir nepublikuotų” ska krikštatėvio gabalų rinkinių.
Pasidalink:
Komentarai