Ką tik iš kalėjimo paleistas ir žodžio kišenėje neieškantis Oceanas (George`as Clooney) susitinka su savo sėbru Russu (Bradas Pittas), gyvenančiu iš kortų pamokėlių Holivudo žvaigždėms. Jie persimeta keliais nereikšmingais žodžiais ir puola prie reikalo – pasiruošti visų laikų didžiausiam kazino apiplėšimui.
Štai čia derėtų pridurti, kad Stevenas Soderberghas, pasirinkdamas perdirbti populiarų 60-ųjų to paties pavadinimo apiplėšimų filmą, labai aiškiai žinojo, kas iš to išeis. Šaltakraujiškai apskaičiuotas (juokas-įtampa-juokas-įtampa), meistriškai sudėliotas (isteriškai juokingas epizodas, kuriame iliustruojami trys sėkmingiausi visų laikų kazino apiplėšimai – Guy`ui Ritchie dar reikia mokytis) ir su pasimėgavimu suvaidintas (nuo Clooney iki Damono) filmas, kuriame ieškoma vieno – pramogos. Ir nuo pirmo iki paskutinio titro pramoga yra ekrane. Jokių sekso sceno, jokių masyvių susišaudymų, ar itin brangių efektų. Dialogas, šypsenos ir pastoviai bėgiojanti kamera (įsivaizduokite pirmasias 20 “Gyvatės akių” minučių).
Soderberghas tęsia savo kailio keitimą: jis jau buvo išprotėjusiai alternatyvus (“Šizopolis”), paprasčiausiai nepriklausomas (“Seksas, melas ir vaizdajuostės”), alternatyvus holivudiškai (“Narkotikų kelias”) ir holivudiškai banalus (“Erina Brokovich”). Dabar jis – tiesiog Las Vegaso linksmybių dalis, o praleisti ten dvi valandas su spalvingu vienuoliktuku – labai sveika, ypač nieko gera nežadantį sekmadienio vakarą.
Komentarai