Moby – 18

Jau praėjusią savaitę vakarėlio metu pažįstamas nukankino, ištisai grodamas liūdnas balades su sempluotais bliuzmenais ir dejonių pilną chill-out muziką. Taip, tai buvo “Play”, aišku, man labiau patiko “Animal Rights”, bet tai nesvarbu, “Play” buvo grandiozinis darbas, todėl po jo sekantis albumas turėjo būti ne blogesnis, ne blogesnis nei “Play”.

Nu ir ką “18” yra ne tik kiek prastesnis už “Play”, bet ir pilnas “Play” motyvų, tų pačių semplingo bajerių, kaip ir praėjusiose Olimpinėse žaidynėse. Šiose olimpinėse žaidynėse Moby gauna tik bronzos medalį už “We Are All Made Of Stars”, deep house motyvų padabintą “Another Woman” ir optimistiškesnę “Signs Of Love”. Visa kita albume – tik jau girdėtos pseudoreliginės pseudodvasinės dejonės. Gabalas “Sleep Alone” yra visų tų dejonių kvintesencija. Nors po rugsėjo 11 Moby, atrodo, pakeitė jo tekstą (“At least we died together/Holding hands, flying through the sky”). Paskui jis tuos žodžius išemė, nelyg kokie THE CHEMICAL BROTHERS metų pradžioje viską apgludino nugludino, ir štai turime “18”.