Oi, prakeikti broliai Coenai. Kai atrodo, kad, kritikijos džiaugsmui, jie sumals šūdą su šiek tiek prailgstančia savo naujojo filmo įžangą, padūkę meistrai įlašina tavo apsnūdusioms akims stebuklingų koeniškų lašų ir tu maldauji, kad tik filmas nesibaigtų ir tau nereikėtų baigti kelionės po sepia nuspalvintą Ameriką. Nesveikai švarus, pagal visus film-noir kanonus sulipdytas vaizdas, apgailėtinai nekalbus ir amžinai rūkantis pagrindinis veikėjas, ir strange things happen scenarijus. Ar galima norėti ko daugiau?
Billis Bobas Thortonas yra bepiniginis kirpėjas, svajojantis apie geresnį gyvenimą. Sužinojęs, kad Jameso Gandolfini herojus miega su jo žmona, kirpėjas pradeda šantažuoti savo žmonos meilužį. Jam reikia 10 tūkst. dolerių sauso valymo salonui įsteigti (šitą idėja jam pametėjo vienas klientų). Lėtas kadras, po lėto kadro ir viskas pradeda suktis ratu, kol, galiausiai, susiveda į tašką. O tada tampa aišku, kodėl toks filmo pavadinimas ir kodėl jis toks svarbus. Didesnis už bet kurį kriminalinį filmą, brolių Coenų darbas pribloškia pokarine autentika. Dialogai kaip visuomet sąmojingi. Veikėjai – kraštutiniai idiotai arba hyper-cholerikai. Mes ir vėl džiaugiamės Coenų kinu. Nes toks jis turėtų būti visada.
Komentarai